Artėjantis šildymo sezonas daugeliui taps nelengvu finansiniu išbandymu.
Šilumininkai suskaičiavo, jog nuo kitų metų nebelikus PVM lengvatos šildymui ir karštam vandeniui, sąskaitos išaugs dešimtadaliu, o gyvenantiems senuose nerenovuotuose daugiabučiuose šiluma kainuos ir dar brangiau.
Vyriausybė ramina, kad gaunantieji mažas pajamas gali tikėtis kompensacijų, tačiau ekspertai perspėja: PVM lengvatos panaikinimas labiausiai atsilieps socialiai pažeidžiamoms šeimoms, kurios valstybės pagalba ne visuomet gali pasinaudoti.
Daugiabučiuose ne turtuoliai
Panevėžietė Regina gyvena nerenovuotame, sovietmečiu statytame daugiabutyje Kniaudiškių mikrorajone.
Priklausomai nuo žiemos mėnesio, praėjusį sezoną už dviejų kambarių buto šildymą ji mokėdavusi apie 60 eurų, o skaičiuojant su karštu vandeniu ir gyvatuko mokesčiu, sąskaita pasiekdavusi ir šimtą eurų. Reginai tai nemaži pinigai, mat visos jos pajamos – slaugomos mamos negalios ir slaugos pinigai.
„Mama jau ne vieneri metai guli patale. Kadangi jai reikalinga nuolatinė priežiūra, buvau priversta mesti darbą. Mums dviem išgyventi iš kiek daugiau nei tūkstančio eurų bendrų pajamų turėtų užtekti, tačiau didžiąją jų dalį išleidžiu vaistams ir slaugos priemonėms“, – pasakoja moteris.
Pagal gaunamas pajamas Regina galėtų gauti šildymo kompensaciją, bet jos negauna, nes butas, kuriame gyvena, yra užsienyje gyvenančio sūnaus vardu.
„Pikta, kai kalbama, kad valdžia išties pagalbos ranką kompensuodama dalį išlaidų, bet tokia pagalba gali pasinaudoti ne visi. Ne vieną atvejį žinau, kai bute registruoti dirbantys, bet ten negyvenantys vaikai, todėl tėvai pensininkai šildymo kompensacijos negauna. Kodėl išvis reikėjo panaikinti PVM lengvatą, kur jūs matėte turtuolius, gyvenančius senuose ir kiauruose daugiabučiuose“, – piktinasi Regina.
Prašo kompensacijų
Panevėžio savivaldybės Socialinių išmokų poskyrio vedėjos Zitos Ragėnenės teigimu, panevėžiečiai jau skuba tvarkytis kompensacijų už šildymą ir karštą vandenį dokumentus.
Kol kas didesnio jų antplūdžio nejaučiama.
Per praėjusį sezoną tokias kompensacijas mieste gavo apie 9,5 tūkst. gyventojų. Iš viso kompensacijoms buvo atseikėta 1 milijonas 413 tūkst. eurų.
„Labai sunku pasakyti, ar nuo metų pradžios panaikinus PVM lengvatą išaugs kompensacijų gavėjų ratas. Pastaruosius metus po pandemijos gaunančiųjų kompensacijas skaičiai išliko labai panašūs“, – sakė Z. Ragėnienė.
Brangimas neišvengiamas
Kokio dydžio sąskaitų ateinantį šildymo sezoną sulauks panevėžiečiai, įmonės „Panevėžio energija“ generalinio direktoriaus Tomo Juknos teigimu, priklausys nuo daugelio veiksnių.
„Jei žiema bus itin šalta, brangesnis bus ir kuras, reikalingas šilumai ruošti. PVM lengvatos panaikinimas irgi išaugins sąskaitas. Kainos keisis kiekvieną mėnesį, atsižvelgiant į įvairias aplinkybes“, – sako T. Jukna.
Įmonė jau yra sudariusi daugiau kaip 30 proc. ilgalaikių sandorių.
„Panevėžio energijos“ tiekiama šiluma viena pigiausių Lietuvoje.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, 2024 m. ši įmonė buvo trečioje vietoje pagal vidutinę šilumos kainą – ji siekė 6,52 ct/kWh (be PVM), o šalies vidurkis – 8,27 ct/kWh (be PVM).
Milijoninės skolos
Nebelikus PVM lengvatos, tikėtina, išaugs skolininkų gretos.
Rugsėjo 1-osios duomenimis, gyventojų skolos „Panevėžio energijai“ sudarė 95 proc. visų skolų ir siekė 2,692 mln. Eur, kitų vartotojų – 135 tūkst. Eur.
Vien Panevėžio gyventojai šilumininkei įsiskolinę 1,111 mln. Eur, rajono – 50 tūkst. Eur.
Pasibaigus šildymo sezonui, gegužės 1-ąją, panevėžiečių skola siekė 1,261 mln. Eur, rajone gyvenančiųjų – 53 tūkst. eurų.
„Skolininkų turime nemažai, nors tikrai daug su jais dirbame. Džiaugiamės, kad skolos bent jau nedidėja, bet nelikus PVM lengvatos matome didžiulę riziką skoloms augti“, – teigia T. Jukna.
Renovuoti neskuba
„Panevėžio energijos“ direktoriaus teigimu, kalbėti reikėtų ne tik apie augančias kainas, bet ir galimybes taupyti šilumą.
Metų pradžioje Panevėžyje buvo apie 150 daugiabučių, kurių šilumos punktai dar visai nerenovuoti, bet tik aštuoni iš jų panoro pasinaudoti valstybės siūloma parama.
„Nežinia, ar žmonėms trūksta informacijos, ar vis dar kažkodėl atrodo, kad gyvena viešbučiuose. Daugiabutis – tai būstas, kurio gyventojai bendru sutarimu turi rūpintis savo turtu, investuoti į jo atnaujinimą. Nebus taip, kad kažkas kitas tą padarys. Tuo labiau kad numatytos galimybės gauti valstybės paramą per įvairias priemones. Keista, kai tokiomis galimybėmis nepasinaudojama“, – gyventojų pasyvumas stebina T. Jukną.
Pasak jo, numatyta, kad iki 2026 m. vasaros tokių atvirų šilumos punktų neturi likti. Tikėtina, kad savo šilumos punktų nesusitvarkiusiems gyventojams bus taikomos tam tikros sankcijos, pavyzdžiui, jie nebegalės gauti lengvatų šildymui ir karštam vandeniui.
Lengvatos panaikinimas augins sąskaitas
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, vidutinė centralizuoto šilumos tiekimo kaina buitiniams vartotojams 2024–2025 m. šildymo sezonu (su 9 proc. PVM) siekė 8,4 ct/kWh.
Kaip gali keistis šilumos kainos artėjantį šildymo sezoną, iš dalies priklausys nuo centralizuotai tiekiamos šilumos energijos savikainos.
Didžiausią sąnaudų dalį – net 62,2 proc. – sudaro išlaidos kurui ir perkamai šilumai.
Centralizuotai tiekiamai šilumai pagaminti 2024 metais panaudotas biokuras ir kiti vietiniai atsinaujinantys ištekliai sudarė apie 80 proc. viso pirminio kuro.
Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, beveik visose savivaldybėse šilumos kainai lemiamą įtaką turi biokuro kaina.
„Baltpool“ pateikiami duomenys liudija, kad kol kas Lietuvoje biokuro kainos gerokai žemesnės negu Latvijoje ir Estijoje. Bet kaip ir kasmet, biokuras brangsta artėjant žiemos mėnesiams. Brangimo lygį nulems biokuro poreikis – tai yra kokios bus oro sąlygos“, – kalbėjo V. Lukoševičius.
Jei žiema būtų atšiauri ir šilumos tiekimo įmonių biokuro katilai nebepajėgtų šildyti miestų, išaugtų dujų suvartojimas ir atitinkamai jų kainos.
O šioms turi įtakos ir geopolitiniai procesai, kurie sunkiai prognozuojami.
„Vis dėlto didžiausią įtaką šilumos kainų dydžiui ateinantį šildymo sezoną turės nuo 2026 metų panaikinama PVM lengvata šilumos energijai. Prognozuojama, kad vidutinė šilumos kaina šį šildymo sezoną bus apie 9,5 ct/kWh (su 21 proc PVM), praėjusį šildymo sezoną buvo 8,4 ct/kWh (su 9 proc. PVM)“, – palygino V. Lukoševičius.
Baisiausia kiaurasienių gyventojams
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija suskaičiavo: jei bus panašiai šilta žiema kaip ir praėjusiais metais, už 60 kv. m butą nerenovuotame sovietinės statybos bute gyventojai už šilumą per mėnesį mokėtų apie 100 eurų (praėjusį sezoną ši suma buvo 89 eurai).
Jeigu daugiabutis labai prastos būklės, sąskaita gali siekti apie 135 eurus (praėjusį sezoną – 121 eurą).
Ne tokia baisi žiema laukia gyvenančiųjų naujos statybos ar renovuotuose daugiabučiuose. Jie už tokio dydžio buto šildymą per mėnesį sumokėtų vidutiniškai 37 eurus.
Pasak V. Lukoševičiaus, žinant, kad Lietuvoje dar labai daug nerenovuotų ir nešiltintų daugiabučių, kuriuose paprastai gyvena mažesnes pajamas gaunantys asmenys, lengvatos naikinimas turės tiesioginės įtakos jų išgalėjimui susimokėti už šildymą.
„Jeigu niekas nesikeis, šildymo sąskaitos vartotojams visuose miestuose didėtų apie 12 proc., lyginant su praeitu šildymo sezonu. Blogesnėje padėtyje atsidurs šilumos vartotojai, gyvenantys prastos kokybės daugiabučiuose ir ypač mažuose miestuose, kur šilumos kainos įprastai aukštesnės“, – kalbėjo V. Lukoševičius.
Nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d. šildymui buvo taikomas lengvatinis 5 proc. PVM (standartinis buvo 18 proc.).
Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki dabar lengvatinis 9 proc. PVM (standartinis 21 proc.).
Nuo 2026 m. sausio 1 d. PVM lengvatos šildymui nebelieka.
