Tikri talentai nebūna pamiršti net praėjus dešimtmečiams. Prieš 72-ejus metus anapilin iškeliavusio skulptoriaus Juozo Zikaro, daugelio nepriklausomos Lietuvos simboliais tapusių meno kūrinių autoriaus, vardą dar ir šiandien žino kiekvienas Paįstrio gyventojas, o 135-osioms jo gimimo metinėms čia penktadienį atidengtas didžiulis medinis paminklas.
Medinėje skulptūroje atvaizduotas visas Juozo Zikaro gyvenimo ciklas. T. ŠIAUDINIO nuotr.
Nusipelnė pagarbos
Laisvės paminklas, Knygnešio skulptūra, Kristus Karalius Panevėžio katedroje, visų nominalų lito ir cento gipsiniai monetų modeliai bei Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos ir Simono Daukanto biustai – tai tik maža dalis pačių žymiausių Juozo Zikaro darbų.
Nors jo vaikystė buvo nelengva ir kupina skaudžių išgyvenimų – iš septynių šeimoje gimusių vaikų jis vienintelis sulaukė pilnametystės, – Lietuvai nusipelnęs skulptorius įrodė, kad sunkiu darbu galima pasiekti išties daug. Miręs gana anksto – 62 metų, – J. Zikaras per visą savo gyvenimą nuveikė tiek, kad dabar sunku būtų rasti žmogų, nežinanti jo kūrinių.
Paįstrio seniūnijos seniūno Virginijaus Šležo teigimu, Juozas Zikaras tikrai buvo ir vis dar yra tas asmuo, kuris nusipelno būti ypatingai pagerbtas.
„Tai mūsų krašto šviesulys. Pats žymiausias iš Paįstrio krašto kilęs žmogus, kuris garsus ne tik čia, bet ir visoje Lietuvoje. Tokie, kaip jis, yra nepamirštami ne tik praėjus kelioms dešimtims, bet ir keliems šimtams ar tūkstančiui metų po mirties. Mes nuolat minime ne tik menininko gimtadienį, bet ir žymių jo skulptūrų pastatymo jubiliejus. Kartais renginių būna net keli per metus. Be to, ir mūsų mokykla pavadinta Zikaro vardu“, – apie pagarbą kraštiečiui kalbėjo V. Šležas.
Seniūnas prisiminė ir vieną linksmą istoriją, kuri įrodė, kad skulptoriaus talentas dar ir šiandien yra žinomas visoje Europoje.
„Kai muziejus dar priklausė ne Kultūros centrui, o seniūnijai, mes nuolat ten nuvažiuodavome pasižiūrėti, ar nereikia kažko pataisyti. Ir vieną kartą, besilankydami ten, pamatėme iš krūmų kyšančias kojas…“ – šypsosi V. Šležas.
Tai, ką paįstriečiai palaikė „besiilsinčiu“ girtuokliu, netrukus paaiškėjo, buvo trumpo poilsio sustojęs keliautojas iš Vokietijos.
„Jis motociklu keliavo po Baltijos šalis ir kelyje „Via Baltica“ pamatė ženklą, vedantį į Zikaro muziejų, – pasakojo seniūnas. – Užsukęs čia, užsienietis labai susižavėjo ir man buvo maloni staigmena, kad net jaunas vokietukas žino apie mūsų kraštą ir skulptorių.“
Miestelį puoš įspūdinga skulptūra
Sukurti medinį paminklą skulptoriaus atminimui buvo patikėta tautodailininkui Eduardui Titui, kuris už savo darbus jau yra įvertintas Liaudies meno parodos „Auksinis vainikas“ laureato vardu.
Nors Juozo Zikaro atminimui skirtoje skulptūroje yra daugybę smulkių detalių bei simboliu, visi kūrybos darbai buvo baigti vos per mėnesį. Ir vis tik autorius sako, jog tai buvęs pirmasis jo darbas, kurtas taip ilgai. „Medis buvo gana problemiškas, – pripažino E. Titas, – tačiau pats procesas labai įdomus.“
„Skulptūroje yra matomas visas Zikaro gyvenimas: vaikystė, kai išdrožė pirmąjį Rūpintojėlį, tuomet – Paįstrio vaizdai ir mokykla. O galiausiai – menininko mirtis, paminklas bei „Sielvarto“ skulptūra. Vienoje pusėje matoma jaunystė, o kitoje – gyvenimo pabaiga“, – kūrinio detales „Sekundei“ atskleidė tautodailininkas.
E. Tito teigimu, prieš pradedant drožinėti, pirmiausia reikėjo labai gerai susipažinti su legendinio skulptoriaus gyvenimu ir darbais. Paminklas savyje turėjo sutalpinti daugybę temų, visą žmogaus gyvenimo ratą, todėl buvo svarbu labai kruopščiai atsirinkti kiekvieną detalę.
„Man pačiam buvo labai įdomu kurti, kadangi Zikaras buvo įdomi asmenybė, vienas geriausių profesionalių Lietuvos skulptorių, o man, savamoksliui, sukurti paminklą jo atminimui buvo labai didelė garbė“, – neslepia E. Titas.
Beje, šis paminklas nebus vienintelis pagarbos ženklas, skirtas skulptoriaus atminimui. Planuojama, kad ateityje visas miestelis prisipildys įvairių Juozo Zikaro paveldą atspindinčių simbolių, o jeigu pasiseks gauti finansavimą, medinių skulptūrų turėtų tik daugėti.
Inga DAUKINTYTĖ
