Kaune, Lietuvos karininkų ramovėje, vykusioje konferencijoje „Lietuvos šauliai valstybės gynyboje 1991 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais“, skirtoje 1991-ųjų įvykių 35-mečiui, pagerbti šauliai, anuomet stoję ginti atkurtos Lietuvos laisvės.
Tarp apdovanotųjų atminimo medaliais „Šaulys – laisvės gynėjas“ – devyni panevėžiečiai, priklausantys Lietuvos šaulių sąjungos Alfonso Smetonos šaulių (Panevėžio apskr.) 5-ajai rinktinei.
Vienas iš apdovanotųjų – Panevėžio vicemeras Rytis Račkauskas iškilmingoje ceremonijoje atsiėmė ne tik jam, bet ir jo tėvui Rimgaudui Račkauskui skirtus medalius.
Dėl sveikatos problemų tėvas į Kauną atvykti negalėjo, tačiau, kaip ir sūnus, prieš 35 metus jis gynė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmus Vilniuje.
Būti šauliu – tapatybės dalis
Pasak R. Račkausko, atsiimti šį apdovanojimą – ypatingas jausmas.
„Tai vienas iš tų neformalių apdovanojimų, kurie sujaudina. Susirinkome bendražygiai, o mūsų kasmet vis mažiau. Tais 1991-aisiais buvome trisdešimtmečiai, dabar jau žilagalviai ir žilabarzdžiai, kai kurių nebėra tarp gyvųjų“, – sako jis.
R. Račkauskas neabejoja, kad ir šiandien Lietuvos žmonės yra pasirengę ginti savo laisvę.
„Tuomet neturėjome ginklų, bet turėjome ryžtą ir buvome vieningi. Dabar valstybė turi ginklus, tikiu, kad turi ir ryžto. Vienybės galėtų būti daugiau“, – atvirai kalba R. Račkauskas ir priduria: jei istorija pasikartotų, jis vėl būtų ten, kur ir 1991-aisiais.
Šaulystė Račkauskų šeimoje – ne atsitiktinumas, o gili tradicija. Rytis – jau trečios kartos šaulys, jo sūnus – ketvirtos.
R. Račkausko senelis priklausė ikikarinei Šaulių sąjungai, o tėvas Rimgaudas Račkauskas vieną kadenciją netgi vadovavo Panevėžio apskrities 5-ajai rinktinei.
„Šaulystė – tai dalis mano šeimos istorijos ir mano tapatybės“, – pabrėžia vicemeras.
Stojo į pirmąsias gretas
Renginio iniciatorius, Lietuvos šaulių sąjungos Vlado Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas Stasys Ignatavičius pabrėžė, kad 35-erių metų laisvės sukaktis tapo proga suburti bendražygius, kurie 1991-aisiais saugojo ir gynė valstybės svarbos objektus visoje Lietuvoje.
„Laikas negailestingas – dalies laisvės gynėjų jau neturime. Todėl ši sukaktis yra proga susitikti, pasidalyti prisiminimais ir pasidžiaugti, kad gyvename laisvoje Lietuvoje, už kurios laisvę anuomet ir stovėjome. Laisvės sargyboje stovime ir dabar – kiekvienas pagal savo galimybes“, – kalbėjo S. Ignatavičius.
1991-ųjų sausį šauliai vieni pirmųjų stojo ginti Aukščiausiosios Tarybos rūmų, Televizijos bokšto, Radijo ir televizijos pastato Vilniuje, Spaudos rūmų, Gedimino pilies, Kaune – Sitkūnų ir Juragių radijo stočių, taip pat kitų strateginių objektų visoje šalyje.
Į Vilnių tuomet atvyko ir šauliai iš Panevėžio.
1991 m. sausio 8-ąją po jedinstvininkų mėginimo įsiveržti į Aukščiausiosios Tarybos rūmus, Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius Audrius Butkevičius kreipėsi į tuometį Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos pirmininką Gediminą Jankų su prašymu skirti šaulius viešajai tvarkai palaikyti prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų.
„Dar tą pačią dieną Vilniaus ir Kauno šauliai ėmė budėti prie rūmų ir jų prieigose. Sausio 9-ąją į Vilnių atvyko visa Šaulių sąjungos vadovybė ir šauliai iš Panevėžio, Šiaulių, Alytaus, Marijampolės ir kitų miestų. Prasidėjo Aukščiausiosios Tarybos rūmų gynimas“, – tų dienų įvykius puikiai prisimena šaulys S. Ignatavičius.
Saugojo iki pučo pabaigos
Šauliams ir grupei karininkų kursų klausytojų buvo patikėta ginti Aukščiausiosios Tarybos rūmų II korpusą, tam buvo sudaryta 11 postų.
Šauliai Aukščiausiosios Tarybos rūmus saugojo iki vasario 15-osios, tada gynyba buvo perduota Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybai.
„Bet nuo balandžio šauliai vėl grįžo budėti Aukščiausiosios Tarybos rūmuose ir rūmus saugojo iki pučo Maskvoje pabaigos. Pagal surinktus duomenis sausio 11-ąją per pirmąją priesaiką rūmuose prisiekė 152 šauliai“, – pasakoja parlamento gynėjas ir V. Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas.
Sausio–rugpjūčio mėnesiais Aukščiausiosios Tarybos rūmuose budėjo daugiau kaip 300 šaulių, o 189 jų buvo apdovanoti Sausio 13-osios atminimo medaliu.
Minint 35-ąsias įvykių metines, Šaulių sąjungos V. Putvinskio-Pūtvio klubas inicijavo naujo atminimo medalio „Šaulys – laisvės gynėjas“ sukūrimą.
Sausio 9-ąją juo apdovanota 160 šaulių, dalyvavusių Sausio 13-osios įvykiuose ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
Šauliams iš visos Lietuvos atminimo medalius įteikė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras ir Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. Linas Idzelis.
