Didelę pagarbą Panevėžiui jaučiantis fotomenininkas Algimantas Aleksandravičius jubiliejaus proga surengė parodą „Nuo Miltinio iki…“ Jos lankytojai, atidžiau žvelgiantys į iškilių asmenybių ar kaimo žmonių portretus, turės unikalią galimybę pajusti sustabdytų akimirkų didingumą.
Apsilankiusieji A. Aleksandravičiaus parodoje turės unikalią galimybę pajusti sustabdytų akimirkų didingumą. U. Mikaliūno nuotr.
Paroda „Nuo Miltinio iki…“ atidaryta siekiant paminėti A. Aleksandravičiaus jubiliejų. Šiemet fotomenininkui sukako 55-eri. Nors menininkas dabar įsikūręs Vilniuje, jo vardas daugeliui panevėžiečių gerai žinomas. A.Aleksandravičius mūsų mieste palikęs ryškių pėdsakų. Panevėžyje jis ilgus metus gyveno, čia buvo surengęs ne vieną parodą.
„Kai prieš kelias savaites man paskambino ir pasiūlė parodą surengti Panevėžyje, atsisakyti tikrai negalėjau. Kažkada, gavęs Nacionalinę kultūros ir meno premiją, visai Lietuvai esu pareiškęs, kad Klaipėda yra mano biologinis gimtasis miestas, o kūrybine prasme – Panevėžys. Čia pradėjau fotografuoti, čia panorau tapti menininku, čia susitikau pirmus fotografus, čia man didelę įtaką padarė fotografas Saulius Saladūnas“, – apie savo meilę miestui prie Nevėžio kalbėjo menininkas.
Geriausio Europos portretisto vardą pelnęs A. Aleksandravičius pirmąją parodą surengė būdamas 33 metų.
„Tai buvo Kristaus amžius, kai subręsti, tada mano pirmoji paroda buvo atidaryta būtent čia“, – prisiminimais dalijosi kūrėjas.
Parodos kuratorius Sigitas Laurinavičius per ekspozicijos atidarymą pristatė jos autorių ir pabrėžė, kad A. Aleksandravičius yra ne tik ryškus menininkas, bet ir iškili asmenybė.
„Kaip Panevėžyje būtų keista visuomenei pristatyti Juozą Miltinį, manau, taip būtų ne mažiau keista panevėžiečiams pasakoti apie Algimantą Aleksandravičių“, – sakė menotyrininkas.
Šiai parodai darbai buvo atgabenti iš Klaipėdos, kur rugsėjo mėnesį buvo eksponuojama A. Aleksandravičiaus paroda.
„Fotografijos iš vienos bagažinės buvo perkeltos į kitą“, – šypsojosi menininkas.
Darbai buvo atrenkami itin kruopščiai, nes į Fotografijos galeriją jie visi netilpo.
Kelias nuotraukas, kurias, menininko manymu, buvo būtina parodyti šioje parodoje, jis parengė per keletą naktų. Ekspozicijai ruošdamas rusų kino režisieriaus, aktoriaus Eldaro Riazanovo portretą geriausiu Europos portretistu pripažintas A. Aleksandravičius sulaukė elektroninio laiško iš Maskvos.
„Spaudžiau fotografiją ir elektroniniame pašte pamačiau žinutę. Parašė kažkas iš režisieriaus giminių – prašė leidimo mano darytą fotografiją naudoti Maksvos žiniasklaidoje“, – apie keistus sutapimus pasakojo A. Aleksandravičius.
Pradžių pradžia
Nors parodos pavadinime yra garsaus režisieriaus pavardė, tačiau jo portretas nėra eksponuojamas. Kaip teigia fotomenininkas, Juozo Miltinio nuotrauka kabo antrame dramos teatro aukšte, ją yra matęs ne vienas, todėl garsiąją pavardę palikęs kaip ženklą, žymintį jo, kaip portretisto, kelio pradžią.
Menininkas prisipažįsta iš pradžių fotografavęs tik sportininkus bei aktus ir visa tai laikantis tramplinu į meistrystę. 1992-aisiais gimė pirmasis jo portretą, tai buvo J. Miltinio.
„Labai įdomių dalykų yra pasakęs Miltinis, tie žodžiai mane įtikino, nors mano nuotraukų jis turbūt net nėra matęs“, – pasakojo buvęs panevėžietis.
A. Aleksandravičius prisiminė, kas paskatino kurti portretus. Tuometis Juozo Miltinio dramos teatro vadovas paskambinęs, teiravosi, ar neturi anapus išėjusio aktorius Kazio Vitkaus nuotraukos. Dabar menininkas apgailestauja, kad K. Vitkaus, kaip ir kai kurių kitų iškilių žmonių, nufotografuoti nespėjo, tačiau jiems duoklę žada atiduoti kitais būdais.
„Fotografas atlieka patarnaujančio asmens funkciją. Po to skambučio nusprendžiau, kad nufotografuosiu visus teatre dirbančius žmones, kol jie dar gyvi“, – kalbėjo J. Miltinio dramos teatrui skirtą fotoalbumą išleidęs A. Aleksandravičius.
Fotomenininko keliais
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į fotografijų išdėstymą, nes jos sukabintos neatsitiktinai, o norint atskleisti koncepciją. Ant pagrindinės sienos kabo savotiška A. Aleksandravičiaus vizitinė kortelė – poeto Vytauto Bložės, aktorių Regimanto Adomaičio ir Gedimino Girdvainio, prozininko Ričardo Gavelio, režisieriaus Eimunto Nekrošiaus portretai.
„Kol rengiame ekspoziciją, vos įėję pajusdavome iš nuotraukų sklindančią energiją. Ji tokia stipri, kad tave pasigauna ir abejingas jau nebeliksi. Šie portretai yra ypač įtaigūs, ryškūs, stiprūs ir paveikūs“, – fotomenininko darbais žavėjosi S. Laurinavičius.
Paroda prasideda nuo Tėvo Stanislovo nuotraukos. Ją menininkas norėjo pakabinti prie kino filmų kadrų, bet nuspręsta, kad ji ypač tinka būti visus ateinančiuosius pasitinkančia fotografija.
Ant dviejų galerijos sienų – prie durų ir ant pagrindinės – dominuoja gana didelės kompozicijos. Ant kitų sienų esančios fotografijos atskleidžia A. Aleksandravičiaus keliones nuo 1996 iki 2015 metų. Visas plotas padalytas į tris erdves, o kiekviena iš jų atskleidžia vis kitą temą. Prie kiekvieno darbo yra pateikiami sąlyginiai pavadinimai.
„Viena erdvė skirta portretams ir iškiliems asmenims, eksponuojama ir Nyderlandų karalienės Beatričės nuotrauka, rusų žvaigždžių, lietuvių menininkų portretai. Tai yra žvaigždžių salė. Kitoje kunkuliuoja gyvenimo aistros, joje vyrauja žaismingos situacijos, meno scenos, yra ir keletas meno žmonių portretų. Pasitinkanti salė visiškai kitokia – joje kaimo žmonės, kunigai, bažnyčios“, – bendrą kompozicijos vaizdą pateikė menotyrininkas.
Kadangi, atsižvelgiant į patalpos dydį, fotografijų atranka buvo būtina, A. Aleksandravičius nusprendė, kad neeksponuos darbų iš kalėjimo, psichiatrijos ligoninės, politikų portretų, taip pat nėra nuotraukų iš ciklo „Aukštaitija“, kurioje dominuoja panevėžiečiai bei J. Miltinio dramos teatro žmonės.
„Nusprendžiau, kad visų ciklų vis tiek negaliu parodyti, gal po vieną kitą fotografiją. Dvi yra iš Rusijai skirto ciklo, keletas – iš Ukrainai, toje šalyje buvau iš karto po oranžinės revoliucijos. Nusprendžiau parodyti legendinės rusų grupės „Mašyna Vremeny“ lyderį Andrejų Makarevičių. Parodoje yra ir viena iš naujausių fotografijų, joje įamžinti dailininkai broliai Gataveckai, nepamiršau ir šviesaus atminimo rašytojos Ingos Ivanauskaitės“, – kai kuriuos parodoje esančius darbus išskyrė A. Aleksandravičius.
Faktai
Algimantas Aleksandravičius gimė 1960 m. Klaipėdoje.
Nuo 1988 m. yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Lietuvoje ir užsienyje surengė per šimtą personalinių parodų.
Daugelio parodų, fotoalbumų ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos metraščių sudarytojas. Šešiolikos personalinių fotoalbumų autorius.
1996 m. suteiktas fotografo menininko vardas.
2003 m. pripažintas geriausiu Europos portretistu.
2003 m. suteiktas Panevėžio metų menininko garbės vardas.
2007 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.
2011 m. tapo geriausiu Baltijos šalių portretistu.
2011 m. už fotografinio portreto atnaujinimą, Lietuvos asmenybių galerijos sukūrimą, už LDK paveldo poetiškus atspindžius paskirta Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premija.
2012 m. suteiktas Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės nario vardas.
Paroda „Nuo Miltinio iki…“ Fotografijos galerijoje veiks iki gruodžio 27 dienos.
Audinga SATKŪNAITĖ
