Panevėžio profesinio rengimo pedagogai grįžo iš
Vokietijos, kur dalyvavo specialiuose kursuose, skirtuose susipažinti su Vakarų kolegų darbo metodais.
Kelionė buvo naudinga – panevėžiečiai sužinojo, kaip vokiečiai, taikydami efektyvias mokymo sistemas, sugeba parengti kvalifikuotus specialistus, kurie turi ne tik teorinių žinių, bet ir praktinės patirties.
Vokietijoje vykę mokymai buvo surengti pagal Europos Sąjungos Leonardo da Vinčio projektą. Keturi pedagogai iš Panevėžio regiono profesinių mokyklų lankėsi ir gilinosi į profesinio rengimo, perkvalifikavimo sistemos subtilybes šioje šalyje.
Teorija be praktikos nepadeda
Grįžę iš kursų panevėžiečiai sakė, kad įsitikino, jog mūsų šalyje neįvedus tokio mokymo, kai teorinės žinios derinamos su praktika, pramonės įmonėms ir toliau labai stigs kvalifikuotų specialistų.
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų profesinio skyriaus vadovė Gita Bečelienė teigia, kad reikėtų iš principo keisti valstybės požiūrį į profesinį ugdymą. Jos manymu, mūsų šalies profesinėse mokyklose yra akcentuojamos teorinės žinios, o praktiniams įgūdžiams formuoti mokyklos neturi techninės bazės, ir jaunuoliai į darbo rinką patenka išsilavinę, bet neįgiję patirties. G.Bečelienė pažymėjo ir dar vieną problemą – verslo įmonės nesuinteresuotos priimti mokinių gamybinei praktikai atlikti, nes tai reikalauja papildomų darbo laiko sąnaudų.
Kita kursų dalyvė, M.Rimkevičaitės technologinės mokyklos projektų vadovė Virgilija Baniūnienė, taip pat pastebėjo vokiečių profesinio ugdymo sistemos pranašumą. Jos teigimu, Vokietijoje yra sukurta sistema, užtikrinanti, kad netekęs darbo ar negalintis savarankiškai veiklos krypties pasirinkti žmogus galėtų reabilitacijos centruose, padedamas specialistų, išsiaiškinti savo galimybes ir įgyti praktinio darbo įgūdžių.
Galimybės žmonėms su specialiaisiais poreikiais
Kursuose Panevėžio pedagogai sužinojo, kad jaunuolių ir suaugusiųjų, turinčių specialiųjų poreikių, integracija į darbo rinką Vokietijoje, kur nedarbo lygis – 6 proc., yra vienas iš pagrindinių valstybinės politikos uždavinių.
Vokietijoje tokiems žmonėms įsteigti 28 mokymo ir perkvalifikavimo centrai, finansuojami Darbo biržos, pensijų fondo ir darbdavių lėšomis. Darbdaviai šioje sistemoje dalyvauja kaip Pramonės ir prekybos bei amatų rūmų nariai, tik šios verslininkų organizacijos galimybės, palyginti su analogiška sistema Lietuvoje, yra didesnės.
Pedagogai lankėsi viename iš minėtų centrų, įsikūrusiame Frankfurto priemiestyje Bad Vilbelyje. Ten suaugusiesiems, turintiems specialiuosius poreikius, yra sudaroma galimybė įgyti antrą specialybę.
Panevėžiečiai pažymėjo, kad specialieji poreikiai – tai ne tik kūno ar psichikos negalia. Tai ir dvasios negalia, kai žmogus palūžta netekęs darbo ar patyręs kitokių stresinių situacijų.
Vokiečiai mano, kad naudingiau savarankiškai nesugebantiems integruotiems į darbo rinką žmonėms padėti rasti galimybę tapti visaverčiais bendruomenės nariais, nei metų metus mokėti pašalpas. Prie asmenų su specialiaisiais poreikiais Vokietijoje priskiriami ir jaunuoliai, nesuvokiantys, kodėl ir ką reikėtų mokytis.
Vokiečiams galima tik pavydėti
Panevėžio pedagogai prisipažino truputį pavydžiai žvelgiantys į Vokietijoje veikiančią sistemą, nes Lietuvoje, ir Panevėžio regione, kol kas profesinio orientavimo bei perkvalifikavimo srityje socialinis darbas atliekamas chaotiškai ir neturint materialinio pagrindo.
“Pozityvių poslinkių yra ir pas mus. Tarkim, darbdaviai dalyvauja profesinio ugdymo įstaigų egzaminų komisijų darbe. Tačiau mes neturime vieningos sistemos, kuri padėtų jaunuoliui, be teorinių žinių, įgyti praktinių įgūdžių ir tapti patrauklesniam darbdaviui”, – apibendrino M.Rimkevičaitės technologinės mokyklos direktorius Tautvydas Anilionis, taip pat važiavęs į kursus pasisemti žinių iš Vokietijos kolegų.
Romanas Zinčenka
tel. 511223, roman@sekunde.com
