“Galime pasidžiaugti, kad Panevėžio mokyklose
narkomanijos problema neegzistuoja. Per praėjusius mokslo metus už narkotinių ir
psichotropinių medžiagų vartojimą į rizikos vaikų apskaitą įtrauktas vienas
moksleivis”,- teigė Panevėžio miesto Švietimo skyriaus vyriausioji ugdymo
įstaigų vyriausioji specialistė Audronė Bagdanskienė. Tokiems geriems
rezultatams pasiekti, pasak specialistės, turėjo įtakos miesto mokyklose
vykdomos narkotikų prevencinės programos. Bet medikai priežasties džiaugtis
nemato – Panevėžio apskrities priklausomybės ligų centre dalis lovų skirta
būtent nepilnamečiams narkomanams gydyti. Tikrinti, ar nepradėjo vartoti
narkotikų, gimdytojai atveda net 10-11 metų tesulaukusias savo atžalas. Testai
paprastai tik patvirtina tėvų abejones – vaikas jau pasidavė kvaišalų vilionėms.
Prevencijai – visos jėgos
A.Bagdanskienė “Sekundei” pasakojo, kad visose miesto mokyklose dirba socialiniai pedagogai, gebantys vizualiai nustatyti, ar moksleivis neapsvaigęs nuo narkotikų, to per seminarus mokomi visi pedagogai. Kol kas, pasak vyriausiosios specialistės, narkomanijos problema miesto mokyklas aplenkia. Tiesa, nevengiančių alkoholinių gėrimų moksleivių nemažai – per praėjusius mokslo metus į policijos pareigūnų ir pedagogų akiratį pateko 35 neblaivūs nepilnamečiai iš devynių miesto vidurinių mokyklų. Švietimo skyriaus atstovė įsitikinusi, jog narkotikams plisti mokyklose nėra jokių sąlygų – per diskotekas budi moksleivių tėvai ir pedagogai, pašaliniai, apsvaigę asmenys į pasilinksminimus mokyklose neįleidžiami. “Ką moksleiviai veikia po pamokų, pedagogai nesukontroliuos. Miesto klubuose jie – vieni, be suaugusiųjų priežiūros. Tačiau prie kiekvieno nepilnamečio prižiūrėtojo nepastatysi – turi būti vidinės nuostatos ir tvirtas nusistatymas dėl kvaišalų”,- mano A.Bagdanskienė.
Apie privalomą tikrinimą, ar moksleiviai nevartoja narkotikų, vyriausioji specialistė turi nuomonę – ir kaip valdininkė ir kaip motina. “Kaip Švietimo skyriaus darbuotoja, pritariu minčiai, kad toks tikrinimas pažeidžia vaikų teises”,- sakė “Sekundės” pašnekovė. Paklausta, kokias konkrečiai vaikų teises pažeistų privalomas testo atlikimas, ji paminėjo vaiko teisę į konfidencialumą. Tačiau kaip mamai, A.Bagdanskienei galimybė sužinoti, ar vaikas nepasuko pražūtingu keliu, be galo svarbi: “Netgi būčiau suinteresuota patikrinti savo vaiką. Kai problema akivaizdi, gali būti per vėlu ką nors pakeisti”,- sakė vyriausioji specialistė. Kilus didžiuliam ažiotažui dėl galimo priverstinio vaikų tikrinimo mokyklose, mokymo įstaigų medicinos kabinetuose nėra specialių testų, kurias galima nustatyti, ar moksleivis mėgino uždrausto vaisiaus – narkotikų.
A.Bagdanskienė tvirtino: nors per praėjusius mokslo akis į pedagogų ir pareigūnų akiratį pakliuvo tik vienas moksleivis, įklimpęs į narkotikų liūną, mokyklose vykdomos įvairios prevencijos programos. O švietimo ministro įsakymas pedagogus ir mokyklų vadovus įpareigoja narkotikų, smurto, nusikalstamumo prevencijai skirti itin daug dėmesio. Tai, pasak vyriausiosios specialistės, mokyklų bendruomenės ir daro.
Džinas iš butelio jau paleistas
Panevėžio apskrities priklausomybės ligų centro direktorė Vida Kuzminckienė tvirtino, kad šioje gydymo įstaigoje medikams darbo tikrai nepritrūks – priklausomybės ligomis sergančių asmenų tik daugėja. Centras aptarnauja visą regioną. “Iš pradžių buvo tik dešimt stacionariniam gydymui skirtų lovų. Dabar jų per trisdešimt. Galėtų būti ir daugiau”,- sakė įstaigos vadovė. Jos ir pokalbyje dalyvavusios direktorės pavaduotojos gydymo reikalams Stanislavos Šepetienės bei Priklausomybių psichiatrijos skyriaus vedėjos Živilės Joanos Jegevičiūtės nuomone, tai, kad buvo priimti įstatymai, draudžiantys priverstinį priklausomybės ligų gydymą, privedė prie tokios padėties – narkomanų ir alkoholikų daugėja. “Patys paleidome džiną iš butelio. Retas kuris priklausomybę nuo narkotikų ar alkoholio turintis žmogus pripažins, kad jis yra ligonis, ir prašysis gydomas. Tiesa, dabar reikalai pamažu taisomi – prie vairo sučiuptą neblaivų vairuotoją galima siųsti į privalomas paskaitas apie alkoholio žalą. Žinoma, nepalyginsi su Amerika, kur tokie prasižengeliai privalo dalyvauti ir specialiose reabilitacinėse programose”,- pasakojo V.Kuzminckienė. Medikės nepabijojo įvardyti to, apie ką daugelis tik nujaučia: narkomanų daugėja ir jų amžius jaunėja.
Centro įkūrimo pradžioje nebuvo numatyta, kad stacionarinių paslaugų prireiks nepilnamečiams, o dabar dalis lovų skirta būtent tokiems pacientams ir tuščios jos nebūna.
Vienas išgydytas – jau pasiekimas
Gydytoja Ž.J.Jegevičiūtė pasakojo, kad centre vykdoma gydymo metadonu programa. Pagrindinis jos tikslas – sudaryti intraveninius narkotikus vartojantiems asmenims galimybę nutraukti jų vartojimą. “Metadonas – sintetinis narkotikas, vartojamas priklausomybei nuo opioidų gydyti. Narkomanams nebereikia kvaišalų leistis į veną. Taip atliekama hepatito C, ŽIV ir AIDS prevencija. Nebėra galimybės minėtas ligas platinti per švirkštus. Niekam ne paslaptis, kad vienu švirkštu naudojasi visa narkomanų kompanija”,- kalbėjo medikė.
Kasryt į Priklausomybės ligų centrą išgerti metadono tabletės atskuba 44 narkomanai. Jų amžius – nuo 21 iki 40-ies metų. Pasak centro vadovės, vyresnį narkomaną surasti sudėtingą – kvaišalai savo darbą padaro. Pavaduotoja gydymo reikalams S.Šepetienė teigė, kad narkomanija – ne asocialių žmonių problema. Narkotikams reikia pinigų, o jų vargingai gyvenantieji neturi. “Tai – pasiturinčių, gabių, talentingų asmenų priklausomybė. Į centrą išgerti metadono tabletės atskuba turintieji darbą ir tam tikrą padėtį visuomenėje. Juos čia atgena baimė visa tai prarasti. Metadonu besigydančiųjų kvaišalų vartojimo stažas – nuo 2 iki 15 metų. Gydytis ateina ir tie narkomanai, kurių venose tiesiog nebėra vietos adatai įdurti. Metadonas juos gelbsti nuo sunkiai pakeliamos abstinencijos”. Išsinešti tabletės negalima – ją būtina išgerti medikų akivaizdoje. Gal todėl mažiau šios programos dalyvių sulaukiama iš kitų apskrities vietovių – atvažiuoti tik dėl tabletės daug kam per brangu. “Vienas narkomanas važinėjo iš Kupiškio kas antrą dieną, tačiau dabar nustojo. Tai nėra pigus malonumas”,- sakė S.Šepetienė.
Pasiryžusiuosius nebevergauti narkotikams į centrą atveda artimieji. Ištverti sunkų abstinencijos periodą, narkomanų žargonu vadinamą lomkėmis, bene sunkiausia gydymo proceso dalis. Gal todėl ant gydymo įstaigos durų kabo informacinis lapelis, tokio nėra jokioje kitoje ligoninėje. Jame – tik šio centro pacientams nustatytos taisyklės: lankyti juos gali tik šeimos nariai. Čia besigydantiesiems draudžiama turėti mobiliuosius telefonus, pinigus, televizorius, peilius, kitus aštrius daiktus. Dar didesnėmis raidėmis skelbiama informacija, kad lankytojams draudžiama atnešti bet kokius alkoholinius gėrimus.
V.Kuzminckienė ir centre dirbančios medikės paaiškino, kad tokios griežtos taisyklės – pačių ligonių naudai. “Mobiliuoju telefonu paprastai siekiama užmegzti ryšį su likimo broliais, kad šie nepaliktų nelaimėje ir parūpintų kvaišalų”,- sakė centro direktorė. Ž.J.Jegevičiūtė šypsojosi pasakodama apie pacientų išradimus, padedančius į palatas atgabenti kvaišalų ar alkoholio. “Pro balkonų ir langų grotas leidžiamos virvutės, vadinamos arkliais, kuriomis bandoma užsikelti bangų krovinį”,- pasakojo gydytoja.
Net ir apsaugojus gydomus asmenis nuo neigiamo aplinkos poveikio, negalima garantuoti, kad tas pats žmogus čia nebesugrįš. “Priklausomybės gydymas – ne vienos dienos darbas. Mūsų centro stacionare tokie asmenys praleidžia nuo 14 iki 28 dienų. Gydymas anoniminis – apie tai, kad žmogus čia gulėjo, informacijos niekam neteikiame. Taip elgtis mus įpareigoja įstatymai”,- teigė V.Kuzminckienė. Pro grotuotus palatų langus nuostabiu “Ekrano” marių vaizdu gėrėjosi tapytojai, įmonių vadovai, netgi medikai. Tik pažvelgę į ką tik atvykusį ligonį medikai nesiima spręsti, ar šis čia apsilankys dar kartą. “To nuspėti neįmanoma. Kartais atrodo – beviltiškas atvejis. Tačiau žmogus atsistoja ant kojų ir jau keleri metai gyvena blaiviai”,- tvirtino Ž.J.Jegevičiūtė.
Medikės sutarė: jei per metus jų centre naujam gyvenimui prikelti pavyksta bent vieną žmogų iš visų čia apsilankiusiųjų – jau didžiulis pasiekimas.
Įtarimai pasitvirtina
Priklausomybės ligų centre nereti svečiai tėvai su savo atžalomis. Juos čia atgena abejonės ir nelaimės nuojauta. Centre galima atlikti testą, tada matyti, ar vaikas jau peržengė ribą. “Metų pabaigoje šių testų pritrūkome. Dabar vėl turime. Paslauga nemokama, gali ateiti visi, kuriems kyla abejonių, ar jų atžalos nevartoja narkotikų”,- sakė S.Šepetienė. Jauniausias, kuriam buvo atliktas toks testas, – dešimtmetis berniukas. “Narkotikų yra bandę 11, 12, 14 metų paaugliai. Tuo, atlikus testą, įsitikino jų tėvai”,- sakė direktorė V.Kuzminckienė.
Testas parodo ir kokias chemines medžiagas buvo vartotos. Tėvai, išgirdę tai, apie ką jau seniai nujautė, puola į neviltį, o jaunieji narkomanai dažnai neigia testo rezultatus, ir įtikinėja, kad įvyko klaida. “Klaidų nebūna”,- liūdnai palingavo galvą Ž.J.Jegevičiūtė. Didžiąją savo laiko dalį skiriantieji šeimos materialiniam aprūpinimui suaugusieji ne visada pastebi, kada jų atžalos pasuka keliu, vedančiu į pragaištį. Darbas, trumpas pokalbis apie parengtas (ar neparengtas) pamokas, priminimas, kad metas eiti miegoti, tapo kone kiekvienos šiuolaikinės šeimos bendravimo su vaikais ritualu.
“Įjunkusieji į narkotikus nebevertina šeimos. Jiems nusispjauti į tėvų, brolių, seserų skausmą, rūpestį, nerimą. Jie keliasi ir gulasi su mintimi apie kvaišalų dozę”,- taip pokalbį apie pirmuosius signalus, kad su vaikas turima bėdų dėl narkotikų, pradėjo medikės. Pirmieji nerimo ženklai, kad sūnus ar dukra keičiasi, yra, tačiau per nuolatinius darbus gimdytojai to dažnai nepastebi. Pasikeičia draugų ratas. Vaikas tampa pasyvus ir viskam abejingas. Nustoja domėtis tuo, kam anksčiau skyrė visą savo energiją, atšąla jausmai šeimai, jis vengia pasakoti, kur leidžia laisvalaikį. “Į narkotikus įjunkusiam paaugliui nebesvarbu, kaip jis atrodo, jis nebesirūpina savo išvaizda, asmens higiena – atsiranda apatija viskam”,- taip kvaišalų vergų būseną apibūdino V.Kuzminckienė. Etapas, kai iš namų pradeda dingti daiktai, pinigai – tarsi virš šeimos pakibęs pavojaus ženklas. Jo laiku nesupratusieji padėti įklimpusiajam gali ir nebesuspėti.
Dirba surištomis rankomis
Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos (ONTT) pareigūnas Ramūnas, savo pavardės negalintis sakyti dėl suprantamų priežasčių, teigė, kad Panevėžys nėra narkotikų platintojų centras. “Niekuo nesiskiriame nuo Šiaulių ar kitų didesnių miestų”,- teigė pareigūnas. Įstojus į ES ONTT darbas tapo sudėtingesnis. Atvirų sienų politika yra naudinga turistams ir verslininkams, bet tai tarnauja ir juodojo narkobiznio atstovams. Narkotikai, ginklai ir prekyba žmonėmis – trys nusikalstamo pasaulio banginiai, nešantys nusikaltėliams pasakiškus turtus. Tačiau ir pareigūnai nesėdi rankų sudėję – baigiantis 2004-iesiems buvo sulaikyti įtariamieji, į Panevėžį atgabenę bene didžiausią šiais metais – 0,5 kg narkotikų siuntą. Vyksta ikiteisminis tyrimas. ONTT gali pasidžiaugti sėkmingomis narkotikų platintojų sulaikymo operacijomis Rokiškyje ir Kupiškyje. “Praėjusiais metais panešimų apie tai, kad narkotikai būtų platinami prie mokymo įstaigų, nesulaukėme nei iš mokyklų vadovų, nei iš visuomenės. Buvo keletas skambučių dėl prie mokyklų stovinčių įtartinų mašinų. Patikrinus įtarimai nepasitvirtino. Reaguojame į kiekvieną skambutį, netgi anoniminį pranešimą, nes mūsų pareiga – apsaugoti jaunimą nuo žalingo kvaišalų poveikio. Laukiame skambučių tel.: 503218 arba 02. Nebūtina sakyti savo pavardę, norint policiją informuoti apie įtartinus prie mokyklų stovinčius automobilius ar nepasitikėjimą keliančius asmenis”,- sakė Ramūnas.
Pareigūnas, ONTT tarnyboje dirbantis ne vienerius metus, teigė, jog negalima nė lyginti 1999-ųjų ir 2005-ųjų narkotikų prekeivių. Į daugelį šeimų neviltį ir skausmą atnešantys kvaišalai tapo ne tik nuolatinių įkalinimo įstaigų “svečių” verslu. Lengvai uždirbami dideli pinigai, spjovus į nuolatinę riziką ir labai didelę tikimybę sėsti į kalėjimą, sugundo su nusikalstamu pasauliu jokių sąsajų neturėjusius asmenis. “Skaudu, kai savo karjerą jaunuoliai pradeda nuo prekybos narkotikais. Tai – sunkus nusikaltimas, už kurį retai baudžiama tik simboline bausme. Laisvės dažniausiai netenkama keleriems metams”,- tvirtino ONTT pareigūnas. Jis pabrėžė, jog, įsigaliojus naujajam Baudžiamajam kodeksui, tirti tokio pobūdžio nusikaltimus tapo sudėtingiau. Atrodo, tarsi padaryta viskas, kad būtų galima padėti nusikaltėliui – nusikaltimo pėdsakais skubantys pareigūnai privalo surinkti begales įrodymų, paisyti daugybės procesinių veiksmų – menkiausia klaidelė, ir teismo svarstyklės pakrypsta teisiamųjų pusėn.
Jaunimas renkasi amfetaminą
Priklausomybės ligų centro medikės teigė, kad populiariausias panevėžiečių narkomanų vartojamas kvaišalas – aguonų nuoviras, vadinamas širka. Darbininkiškam regionui elitiniais vadinami heroinas ir kokainas, matyt, per brangūs. Pasak ONTT pareigūno, jaunimas pirmenybę teikia cheminiams kvaišalams – amfetaminui ir ekstaziui. Jie, bent jau sostinėje, tampa neatsiejama pasilinksminimo vakarėlių dalimi. “Tėvai, leidžiantys savo atžalas pramogauti, turi nepamiršti, kad jaunimo susibūrimai – puiki vieta narkotikams plisti. Nors naktinių klubų savininkai samdo saugos tarnybas, akylai stebinčias, kas vyksta klubo viduje, tačiau ne pro šalį tėvams dar kartą priminti: ten, kur daug jaunų žmonių, gali būti ir narkotikų”,- perspėjo pareigūnas. Kur nusipirkti žudančio nuodo, žino kiekvienas jo vartotojas. Ramūnas tvirtino, kad Panevėžyje, kitaip nei Vilniuje, šis verslas – ne vien čigonų monopolis. “Platina ir kai kurie čigonai, tačiau teigti, kad jie kvaišalais aprūpina visą miestą, negalima”,- sakė pareigūnas. Beje, sulaikę narkotikų platintoją ar įtartinai apsvaigusį asmenį policininkai neturi jokių galimybių nustatyti ir įrodyti, ar jis vartojo kvaišalus – įstaigos, kuri atliktų tokius tyrimus ir galėtų pagelbėti policijai, Panevėžyje nėra. “Nėra reglamentuota tvarka. Ligoninė šios procedūros neatlieka. Vežti į kitą miestą – Vilnių ar Kauną – kainuoja pinigus. Kas turėtų finansuoti kelionę ir patikrinimo procedūrą, neaišku”,- sakė pareigūnas.
Pats turintis šeimą ir auginantis vaikus Ramūnas – už tai, kad vaikai mokyklose būtu privalomai testuojami dėl narkotikų vartojimo. “Tai mano, kaip tėvo ir piliečio, nuomonė. Dabar mes galvojame apie vaikų teises. Tačiau jei neužbėgsime problemai už akių – bus vėlu. Narkomanija įtraukia taip, kad kelio atgal nėra. Narkotikams reikia pinigų – iš pradžių galima apgaudinėti tėvus, vėliau tenka skolintis – prasideda santykių aiškinimasis su vadinamaisiais draugais, vagystės ir finišo tiesiojoje – kaltinamųjų suolas”,- trumpai, bet taikliai kvaišalų paveikto žmogaus kelią apibūdino pareigūnas.
“Dozės kiekvieną kartą reikia vis didesnės. Jos didėja. Paskutinė būna mirtina”,- toli gražu ne tokį rožinį narkomano gyvenimo kelią, kaip kad paaugliai įpratę girdėti iš draugų, nusakė V.Kuzminckienė.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
