Kurs siauruko gaivinimo planą

Sunkmetį išgyvenantis „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ kol kas sunkiai rieda į atgimimo stotelę. Penktadienį keturi siauruko dalininkai – Susisiekimo ministerija bei Anykščių, Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės aptarė, kaip reanimuoti vienintelį tokį ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje kultūros paveldą.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigė, kad jau artimiausiu metu planuojama skelbti įmonės vadovo konkursą, ieškoti galimybių užtikrinti šiemet būtiną finansavimą, atlikti infrastruktūros ekspertizę ir įvertinti siauruko gaivinimo galimybes.

„Svarbu, kad siaurukas, kaip unikalus objektas, būtų išsaugotas ir atneštų didžiausią naudą valstybei. Dėsiu visas pastangas, kad matytume aiškią jo ateities viziją ir platesnę perspektyvą“, – tvirtino ministras.

Rengs gaivinimo studiją

Siauruką prižiūrinti įstaiga „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ išlaikoma daugiausia Susisiekimo ministerijos lėšomis. Šioji jam skiria 200 tūkst. eurų per metus. Trys dalininkės savivaldybės prisideda po 15 tūkst. eurų. Visgi ministerijos vizija, kad siaurukas taptų tiek patrauklus turistams, kad pats galėtų užsidirbti ir palaipsniui būtų mažinama jo finansinė priklausomybė nuo valstybės dotacijų.

Sutarta, kad artimiausiu metu, kai tik leis oro sąlygos, „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ per du mėnesius įvertins geležinkelio būklę ir numatys veiksmus bei preliminarų lėšų poreikį jo būklei ir eksploatavimo sąlygoms pagerinti. Vėliau parengta galimybių studija turėtų numatyti, kiek investicijų ilguoju laikotarpiu prireiks stipriai nusidėvėjusiai infrastruktūrai atnaujinti, kaip pagerinti įmonės valdymą ir sumažinti jos priklausomumą nuo subsidijų. Numatoma, kad tokios studijos parengimas gali trukti maždaug aštuonis mėnesius.

Taip pat nuspręsta svarstyti galimybę suburti patarėjų tarybą, kuri prisidėtų formuojant siauruko ateities viziją.

Mato šlubuojančią vadybą

Vienos iš dalininkių Panevėžio rajono savivaldybės meras Povilas Žagunis teigė, kad po šio susitikimo matantis siauruko ateitį ir palaikantis jo gaivinimo idėją.

„Pirmas ministras, kuris atvirai išreiškė rūpestį, kad šį objektą privalu išsaugoti. Anksčiau buvo tik puse burnos kalbama. Net nesuskaičiuoju, kiek keitėsi valdžių, bet tik šis ministras konkrečiai pasakė, kad turi būti skirtos lėšos, atliktas auditas ir turime daryti viską, jog šis unikalus objektas išliktų. Tikiu, kad šįkart siauruką tikrai pavyks prikelti antram gyvenimui“, – sakė P. Žagunis.

Panevėžio rajono savivaldybė iš šių metų biudžeto „Aukštaitijos siaurajam geležinkeliui“ išlaikyti skyrė 15 tūkst. eurų. Kaip pripažįsta meras, tokia suma – „mizeris“, kad siaurukas galėtų pragyventi. Viena iš realių galimybių šį objektą paversti traukos objektu – europiniai projektai. Atlikus analizę bus aišku, kiek reikės investicijų. Pati stotis yra rekonstruota, aptvarkytas ir depas bei garvežys, belieka sutvarkyti pačią trasą, per kurią eina ir tiltas per Šventąją. Ekspertai turi įvertinti, ar jis saugus.

„Mano akimis, šiek tiek šlubuoja vadyba. Dar prieš keletą metų kalbėjau su Turizmo departamentu. Jeigu „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ sugebėtų pasiūlyti įdomią trasą, jie žadėjo pasirūpinti turistais ir šio unikalaus projekto sklaida. Žinoma, jau pats pasivažinėjimas siauruku yra pramoga, bet reikia padaryti, kad ji būtų dar patrauklesnė. Galime turėti ne tik „Rail Balticą“, bet ir siaurąjį geležinkelį“, – teigė P. Žagunis.

Dalininkių nepakaks

Panevėžio miesto savivaldybė, kaip dalininkė, taip pat iš savo biudžeto numačiusi skirti 15 tūkst. eurų. Pasak Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos, šios lėšos bus pervestos kaip įstatinis kapitalas. Savivaldybės negalinčios tiesiog pervesti lėšų šiai įstaigai. Kitas galimas būdas – europinių projektų kofinansavimas. Tačiau tuo turi rūpintis pati įstaiga.

„Susisiekimo ministerija taip pat yra numačiusi skirti 200 tūkst. eurų. Tačiau kad ir kiek lėšų skirtų dalininkai, jų nepakaktų. Finansavimo šaltinių yra labai daug, tik problema, kad jų paieška užsiimančiųjų mažai. Nepakaks vien reikalauti prisidėti dalininkų. Jeigu investicijų paieška apsiribos valstybės ir savivaldybių biudžetais, tokia įstaiga ilgai negyvens“, – mano T. Jukna.

Jo akimis, viešosios įstaigos vadovas turėtų ne tik ieškoti kitų finansavimo galimybių, bet ir galvoti, kaip pritraukti turistų. Visgi, kol turima infrastruktūra nebus atnaujinta ir saugi, tą padaryti sunku.

„Siaurukas yra istorinis paveldas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Bendromis jėgomis reikia kooperuotis ir šią įstaigą išlaikyti. Kad tą būtų galima padaryti, reikia nemažų investicijų. Jų reikės ieškoti visur, kur tik įmanoma. Jeigu tikslas nėra gyventi šia diena, o žvelgti į ateitį, tuomet viskas įmanoma“, – įsitikinęs T. Jukna.

Ragina pasukti galvas

Anot T. Juknos, siaurukas pridėtinės vertės atneštų ne tik Panevėžiui, bet ir visai Lietuvai. Nuo Panevėžio iki Anykščių einanti siaurojo geležinkelio vėžė yra vienintelė tokia visoje šalyje. Tai ne tik unikalus tautinis paveldas, bet ir nacionalinės svarbos objektas. T. Juknos teigimu, siauruką valdančios įstaigos personalo užduotis yra atrasti objektus, patrauklius turistams.

„Panevėžiui pasisekė, kad turime didžiausią depą, turime kryptį, kurią reikia tik atnaujinti. Įstaigos personalo užduotis yra atrasti tokius traukus objektus, programas, kurios sudomintų turistus, fantazijos netrūkstant galima prisigalvoti visko. Kiek įmanoma, Savivaldybė palaikys visas idėjas“, – tvirtina administracijos direktorius.

Ne darbas, o verkimas

Prieš pat Naujuosius metus įstaigos „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ vadovo kėdę palikusio Mindaugo Jucevičiaus nuomone, kad saugiai siaurukas važiuotų nuo Panevėžio iki Anykščių, reikėtų kelių milijonų eurų investicijų.
„Iš viso 68 kilometrai kelio, vienam metrui reikia maždaug dviejų pabėgių. Galima juo važiuoti ir dabar, bet tai nėra saugu. Dėl kelio būklės reikia koreguoti traukinio greitį. Jeigu kelias prastėja, greitis mažinamas, bet 5 kilometrų per valandą greičiu traukinys juk nevažiuos“, – kalbėjo buvęs direktorius.

Jo nuomone, be valstybės ir savivaldybių paramos siaurukas neišgyvens.

„Jeigu tai būtų verslo įstaiga, galbūt, bet šiuo atveju tai viešoji įstaiga, turinti keturis dalininkus. Dėl to ir tam tikri sprendimai vėluoja. Bet kokie žingsniai turi būti derinami su dalininkais, o tai užtrunka iki dviejų mėnesių. Ir dažnu atveju, kol sulaukiama sprendimo, jis būna jau pavėluotas. Kad įstaiga galėtų pritraukti pajamas, į bet kokius pokyčius reikia reaguoti čia ir dabar – taip veikia verslo organizacijos. Bet kai reakcija į tokius pokyčius būna po poros mėnesių, negali išnaudoti visų galimybių. Matai, kur galima būtų gauti daugiau pajamų, kokius maršrutus ar renginius pasiūlyti, bet kaip tą padaryti greitai? Biurokratiniai dalykai – pagrindinis sunkumas, kad įstaiga pati save išlaikytų“, – tvirtino M. Jucevičius.

Anot jo, visados buvo dalininkų gražūs norai ir kalbos, kad įstaiga reikalinga ir ją svarbu išlaikyti, bet situacija nesikeitė.

„Strateginiame plane aš taip pat buvau nusistatęs rodiklius, kuriuos turime pasiekti, bet kaip tą padaryti, jeigu nėra finansų? Buvo ne darbas, o verkimas“, – rėžė buvęs vadovas.
XIX–XX amžių sandūroje nutiestas siaurasis geležinkelis kartu su stotimis ir kelių statiniais yra istorinis ir kultūros paveldo objektas. 1996 metais Aukštaitijos siaurojo geležinkelio kompleksas įrašytas į Nekilnojamų kultūros vertybių registro statinių kompleksų ir ansamblių sąrašą. Šiuo metu traukiniai kursuoja siaurojo geležinkelio ruožu Panevėžys–Anykščiai–Rubikiai.