Vasarą nepaleidžia mintys apie atostogas. Šiandien gausybė pasiūlymų ir reklamų suteikia galimybę rinktis, kur ir kaip ilsėtis.
O kaip atostogavo panevėžiečiai tarpukario Lietuvoje?
„Kai tik vasaros saulutė pradeda stipriau kaitinti panevėžiečių galvas, tuojau Berčiūnai iš žiemos miego užmiršimo prašoksta į labiausiai minimas vietas ir gelbsti plačią Panevėžio visuomenę iš vasaros dulkių, užteršto ir nuoboduliu susergančio miesto“, – 1934-ųjų liepą rašė tarpukariu leistas savaitraštis „Mūsų kraštas“.
„Visi važiuokite į Berčiūnų kurortą“, – tokie reklaminiai šūkiai pasirodydavo ir laikraščio „Panevėžio balsas“ pirmuosiuose puslapiuose, prasidėjus vasaros sezonui.
Vaizdingoje Nevėžio ir Sanžilės upių santakoje įsikūrę Berčiūnai tarpukariu buvo ypatinga vieta – panevėžiečiai traukdavo į juos pasimaudyti, papramogauti, pakvėpuoti grynu pušyno oru.
Kurortinės vietovės statusas Berčiūnams suteiktas 1933 metais.
Panevėžio miesto savivaldybės ir kurorto direktoriaus miškininko Jono Kasperavičiaus rūpesčiu stengtasi kurorto teritoriją paversti kuo patrauklesne vieta poilsiautojams: į kurortą kursavo specialus traukinys, vasarvietėje buvo įvesta elektra, telefono linija, kruopščiai prižiūrima teritorija, rūpinamasi poilsiautojų ramybe, sveikata ir savaitgalio pramogomis.
Netoli Panevėžio esantį kurortą mėgo moksleiviai, inteligentai, aukštuomenė.
Visą straipsnį skaitykite rugpjūčio 5 dienos (antradienio) „Sekundės“ laikraštyje. Prenumeruoti galite https://prenumerata.sekunde.lt/ – yra ir PDF formatu.
