Laikinai laisvas Garantinio fondo lėšas siūloma investuoti į Vyriausybės vertybinius popierius bei indėlius Lietuvos banke ir taip gauti papildomų pajamų.
Toks Garantinio fondo įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas teikiamas svarstyti trečiadienį Vyriausybės posėdyje.
Pagal projektą, šios papildomos pajamos, kaip ir visos Garantinio fondo lėšos, būtų paskirstomos bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojams.
Taip pat numatoma, jog Garantinio fondo įstatymas būtų taikomas ir Europos Sąjungos (ES) narių bei kitų Europos ekonominės erdvės valstybių įmonių filialams bei atstovybėms. Išmokos iš Garantinio fondo būtų skiriamos ir ES narių įmonių filialų bei atstovybių, įregistruotų Lietuvoje, darbuotojams.
Garantinio fondo įstatymo pakeitimo ir papildymo projekto rengėjai siūlo, jog maksimali išmokos suma, skiriama darbo užmokesčio įsiskolinimui atlyginti, būtų ribojama ne trimis minimaliosiomis mėnesinėmis algomis (MMA), bet suma, sumokėta darbuotojui už paskutinius iš eilės einančius tris mėnesius.
Kai per tris mėnesius sumokėta darbo užmokesčio suma yra mažesnė už tris MMA, maksimaliu išmokos dydžiu laikoma trijų MMA suma. Tačiau ši išmoka negalėtų viršyti maksimalaus dydžio, kurį nustatytų Vyriausybė.
Iš Garantinio fondo būtų išmokama kompensacija už nepanaudotas atostogas, bet ne didesnė kaip nustatyta Vyriausybės.
Dabar galiojančiame įstatyme yra numatyta, kad lėšos iš Garantinio fondo banko operacijoms, susijusioms su darbuotojams skirtų lėšų išmokėjimu ar pervedimu į jų asmenines sąskaitas, apmokėti yra skiriamos tik neturinčioms turto įmonėms. Kadangi turto realizacija yra sudėtingas ir ilgalaikis procesas, todėl numatomas šių išlaidų apmokėjimas, nepriklausomai nuo įmonės turimo turto.
Pasak projekto rengėjų, darbuotojams skiriamos išmokėtinos
sumos būtų apskaičiuotos atskaičius mokesčius. O visos įstatyme numatytos
garantijos būtų taikomos ir darbuotojams, dirbantiems ne visą darbo laiką, taip
pat pagal terminuotas ir laikinas darbo sutartis.
Toks Garantinio fondo įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas teikiamas svarstyti trečiadienį Vyriausybės posėdyje.
Pagal projektą, šios papildomos pajamos, kaip ir visos Garantinio fondo lėšos, būtų paskirstomos bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojams.
Taip pat numatoma, jog Garantinio fondo įstatymas būtų taikomas ir Europos Sąjungos (ES) narių bei kitų Europos ekonominės erdvės valstybių įmonių filialams bei atstovybėms. Išmokos iš Garantinio fondo būtų skiriamos ir ES narių įmonių filialų bei atstovybių, įregistruotų Lietuvoje, darbuotojams.
Garantinio fondo įstatymo pakeitimo ir papildymo projekto rengėjai siūlo, jog maksimali išmokos suma, skiriama darbo užmokesčio įsiskolinimui atlyginti, būtų ribojama ne trimis minimaliosiomis mėnesinėmis algomis (MMA), bet suma, sumokėta darbuotojui už paskutinius iš eilės einančius tris mėnesius.
Kai per tris mėnesius sumokėta darbo užmokesčio suma yra mažesnė už tris MMA, maksimaliu išmokos dydžiu laikoma trijų MMA suma. Tačiau ši išmoka negalėtų viršyti maksimalaus dydžio, kurį nustatytų Vyriausybė.
Iš Garantinio fondo būtų išmokama kompensacija už nepanaudotas atostogas, bet ne didesnė kaip nustatyta Vyriausybės.
Dabar galiojančiame įstatyme yra numatyta, kad lėšos iš Garantinio fondo banko operacijoms, susijusioms su darbuotojams skirtų lėšų išmokėjimu ar pervedimu į jų asmenines sąskaitas, apmokėti yra skiriamos tik neturinčioms turto įmonėms. Kadangi turto realizacija yra sudėtingas ir ilgalaikis procesas, todėl numatomas šių išlaidų apmokėjimas, nepriklausomai nuo įmonės turimo turto.
Pasak projekto rengėjų, darbuotojams skiriamos išmokėtinos
sumos būtų apskaičiuotos atskaičius mokesčius. O visos įstatyme numatytos
garantijos būtų taikomos ir darbuotojams, dirbantiems ne visą darbo laiką, taip
pat pagal terminuotas ir laikinas darbo sutartis.
Bendrinti šį straipsnį
