Net jeigu dar neparuošėte žemės pomidorų daigams, galime lažintis, tai vienas artimiausių darbų jūsų planuose.
Net jeigu dar neparuošėte žemės pomidorų daigams, galime lažintis, tai vienas artimiausių darbų jūsų planuose.Jeigu daržininkaujate ne pirmą sezoną, gerai žinote, kad sukasti ir išpurenti ją bus tik pusė darbo.
Prieš sodinant bet ką būtina gerai „pamaitinti“ dirvožemį, o ruošiantis auginti pomidorus tuo labiau.
Pomidorai – išskirtiniai rajūnai. Iš žemės jie ištraukia įspūdingą kiekį mineralinių medžiagų, paskui nuskurdintame grunte visaverčio derliaus neduoda.
Ypač šiltnamyje, kur pomidorai paprastai auginami daugelį metų iš eilės be jokios sėjomainos.
Reikalauja turtingo meniu
Pomidorai noriai auga priesmėlyje ir priemolyje – kitaip sakant, žemėje, kuri gerai sugeria vandenį, praleidžia orą ir yra derlinga.
Tokių savybių dirvožemiui galima suteikti organinėmis ir neorganinėmis trąšomis, turtingomis makro– ir mikroelementų.
Pavasarį visų augaluose vykstančių gyvybinių procesų variklis yra azotas – ir pomidorai ne išimtis. Jeigu žemėje jo nepakanka, pomidorai vystosi lėtai, lapai smulkėja, pagelsta ir ima kristi.
Reikalingas ir fosforas – daigų šaknų sistemai vystytis. Jis atsakingas už žiedpumpurių krovimo ir žydėjimo procesus, taip pat maistinių medžiagų pristatymą į visus augalo organus.
Galiausiai kalis, svarbiausiu tampantis derėjimo metu, užtikrinantis ne tik daigų atsparumą nepalankioms sąlygoms, bet ir spartinantis vaisių nokimą, gerinantis šių skonį bei ilginantis laikymą.
Taip pat pomidorų „valgiaraštyje“ nuo pat pirmos dienos turėtų būti magnio, sieros, kalcio, boro, geležies, mangano, cinko.
Tam, kad pomidorų krūmai sklandžiai augtų, lysves būtina aprūpinti viskuo: iš pradžių organinėmis trąšomis, tada – mineralinėmis.
Tinkamiausios trąšos šiltnamiui
Organika. Geriausia, jeigu pomidorus šiltnamyje sodintumėte po sideratų – rapsų, garstyčių, facelijų ar žiemkenčių kultūrų (paaugusius juos užkasus į žemę neprošal dar būtų ir palaistyti kokio nors mikrobiologinio preparato tirpalu).
Jeigu sideratų nesėjote ir iš rudens žemės lysvėse negerinote organinėmis trąšomis, pavasarį sukasus ją patariama pabarstyti subrendusiu kompostu (iki 10 kg vienam kvadratiniam metrui) arba biohumusu (3 kg vienam „kvadratui“).
Biohumusą galima naudoti ir lokaliai – tai yra berti į pomidorams paruoštas sodinimo duobutes.
Šviežio ar perpuvusio mėšlo, įskaitant ir pakratus iš paukštidės, pavasarį šiltnamyje naudoti nereikėtų. Antraip pomidorai bus jautresni fitoftorozei (marui), kitoms ligoms, vėliau žydės ir pradės megzti vaisius.
Pomidorai teigiamai reaguoja į garstyčių miltelius. Kaip trąšos jie stiprina augalų imunitetą, saugo nuo žemėje tarpstančių kenkėjų, mažina bakterinių ir grybelinių ligų (fitoftorozės, fuzariozės, arba vytulio, šaknų puvinių) išsivystymo riziką.
Beje, garstyčių miltelius geriausia berti jau sodinant pomidorus – po 1 šaukštą į kiekvieną duobutę ir sumaišyti su žemėmis.
Mineralinės ir organinės mineralinės trąšos. Svarbiausia užduotis – išsirinkti trąšų kompleksą be chloro. O daugiau tiks praktiškai bet koks makro- ir mikroelementų rinkinys, skirtas pomidorams, paprikoms ir baklažanams.
Dirvožemio purumą didinantys preparatai. Jie gerina dirvožemio struktūrą, sugeria vandenį ir jame ištirpusias maistines medžiagas, paskui po truputį atiduoda juos augalams. Tai labai svarbu žinant, kad saulėtu oru žemė šiltnamyje labai greitai įkaista ir išdžiūva. O ką tik pasodintiems pomidorų daigams ji reikalinga drėgna tokiame gylyje, kuriame formuojasi šaknys. Ir drėgmė turėtų būti nemenka – 70–80 proc.
Kreida arba dolomitmilčiai. Kuo mažesnis žemės pH, tuo daugiau jų reikės.
Nurūgštinti žemę šiltnamyje svarbu, nes tai padeda apsaugoti pomidorus nuo viršūninio puvinio.
Tinkamiausios trąšos lauko lysvėms
Pomidorams, kuriuos auginsite po atviru dangumi, pirmiausia parinkite labai gerai apšviestą sklypo vietą. Ir geriausia tokią, kurioje ankstesniais sezonais augo agurkai, cukinijos, kopūstai, česnakai ar svogūnai, taip pat sideratai.
Jeigu sodinsite pomidorus paprikų, bulvių ar pačių pomidorų vietoje, reikalai bus prasti.
Organinės trąšos. Rudenį lysvių nepatręšus organinėmis trąšomis, tą būtina padaryti pavasarį. Kuo tręšti, galima pasirinkti:
– humusu (iki 10 kg vienam kvadratiniam metrui),
– kompostu (iki 10 kg vienam kvadratiniam metrui),
– biohumusu (iki 3 kg vienam kvadratiniam metrui).
O jeigu dirvožemis molingas, sunkus, rekomenduojama dar pridėti ir neutralių durpių bei sijotų medienos pelenų – 150–200 g vienam „kvadratui“.
Mineralinės ir organinės mineralinės trąšos. Lauko lysvėms patręšti galima naudoti:
– superfosfatą (50–70 g vienam kvadratiniam metrui),
– kalio sulfatą (30–40 g vienam kvadratiniam metrui),
– kalio magneziją (25–20 g vienam kvadratiniam metrui).
Turbūt nereikia nė sakyti, kad tręšti būtina laikantis griežtų instrukcijų – neviršyti rekomenduojamo kiekio, užkapstyti trąšas maždaug 10 cm gylyje.
Žuvų miltai. Tikras bioenergijos šaltinis, reikalingas pomidorams visose vegetacijos stadijose.
Žuvų miltai turtingi fosforo, kalio, azoto. Juose taip pat yra magnio, kalcio, sieros, geležies, vario, cinko, mangano, kobalto, jodo, vitaminų ir riebalų rūgščių.
Beriami žuvų miltai sodinant pomidorus tiesiai į duobutes – apie 30–40 g daigui, – sumaišomi su žemėmis ir gausiai užliejami vandeniu.
Kaip tręšiama žemė, ne augalai
Norint pagerinti žemę, kurioje auginsite pomidorus, trąšomis, visada reikia atsižvelgti į tai, kuo buvo tręštos anksčiau tose pačiose lysvėse augusios daržovės.
– Jeigu praėjusį sezoną bėrėte superfosfato, pavasarį galite apsiriboti žuvų miltais.
– Jeigu rudenį dirvožemį rūgštinote dolomitmilčiais, šiemet galima bus apsieiti ir be pelenų – tiesiog pasirinkite rūgščios reakcijos kalio trąšas (kaip kalio magnezija arba kalio sulfatas).
– Tiek lauko lysves, tiek žemę šiltnamyje būtina kasmet apdoroti biopreparatais su šieno lazdelėmis arba trichodermomis. Jie užtikrins palankią mikroflorą augalams vystytis ir padės susidoroti su patogeniniais grybeliais bei bakterijomis.
Svarbu viską daryti pagal instrukcijas. Pavyzdžiui, preparatai su trichodermomis keliauja tiesiai į dirvožemį, o tirpalais su šieno lazdelėmis purškiami patys augalai viso sezono metu.
Taip pat preparatai nemaišomi, nes daugelis šių mikroorganizmų štamų slopina vienas kito vystymąsi.
Jeigu pomidorus ketinate sodinti ne iškart, apdoroję lysves biopreparatais turėtumėte uždengti jas agrotekstile, kad žemė įšiltų ir aktyvuotųsi naudingosios dirvožemio bakterijos bei sliekai.
Laikas žemei pomidorams tręšti priklauso nuo oro sąlygų ir šiltnamio hermetiškumo. Juolab kad pomidorų daigus į nuolatinę augimo vietą galima sodinti tik nusistovėjus šiltiems orams ir nebelikus šalnų sugrįžimo grėsmės.
