Kunigai ruošiasi kraustynėms

Kelis rajonus apimančioje Panevėžio vyskupijoje net 21-as kunigas keičia tarnystės vietą.

Kunigų rotacija labiausiai palies Panevėžio rajono parapijas. Keisis Velžio, Naujamiesčio, Vadoklių ir greta jų esančių parapijų dvasininkai.
Generalvikaro Eugenijaus Styros teigimu, tokie pokyčiai daromi siekiant sielų gerovės. Kunigus į parinktas parapijas skiria vyskupas, prieš tai pasitaręs su pačiais dvasininkais.
Įprasta, kad dvasininkai į naują vietą perkeliami po septynerių metų tarnystės. Visgi pasitaiko, kad toje pačioje parapijoje tenka ištarnauti ir ilgesnį ar trumpesnį laiką.

Kunigas gyvens Velžyje

Iš Kupiškio tarnauti Miežiškių, Velžio ir Velykių parapijose perkeliamas 44 metų kunigas Mindaugas Kučinskas.
Iš Panevėžio kilęs, tuometę miesto 8-ąją vidurinę mokyklą baigęs dvasininkas savojo miesto tikintiesiems jau seniai pažįstamas – kunigavo trijose miesto bažnyčiose, buvo Kazimiero Paltaroko gimnazijos kapelionas.
Kupiškyje M. Kučinskas praleido dešimtmetį. Dvasininkas skaičiuoja, kad tai pusė jo kunigystės metų.
Paskirtas į Panevėžio rajoną kunigas apsigyvens Velžyje vyskupijos įsigytame name. Tad Velžio koplyčioje šv. Mišios bus aukojamos kasdien. Miežiškių bei Velykių bažnyčiose mišias M. Kučinskas teigė aukosiantis sekmadieniais, švenčių dienomis ir tuomet, kai bus kviečiamas.
Visada daug dėmesio skyręs jaunimo sielovadai, rengęs jaunimo žygius, stovyklas, išvykas, dvasininkas nusiteikęs suburti ir šių vietovių jaunus žmones.

Ir meldėsi, ir medžiojo

M. Kučinskas pakeis iki šiol penkerius metus Miežiškių, Velžio ir Velykių parapijose dirbusį savo vienmetį kunigą Saulių Kumelį. Šis toli neišvažiuos – paskirtas aptarnauti Naujamiesčio, Uliūnų ir Ėriškių parapijas.
„Kai prieš penkerius metus vyskupas pakvietė pokalbio, susitikti su juo iš Šimonių į Panevėžį važiavau per Miežiškius. Važiavau per juos ir galvojau, kokie aplink gražūs laukai. O nuvykus vyskupas kaip tik ir pasiūlė aptarnauti Miežiškius su kitom dviem parapijom“, – pamena S. Kumelis.
Kunigas prisiminė, kad važiuodamas į jam nepažįstamą Velykių parapiją net pasiklydo. Prastoką įspūdį jam padariusi Velžio koplyčia, esanti po vienu stogu su kaimo pirtimi.
Pasiteiravus, ar kultūrinį gyvenimą itin puoselėjantys miežiškėnai jo neįtraukė į veiklas, kunigas S. Kumelis atsakė, kad ne. Ir dar pridūrė, kad jis – ne šokėjas ir ne dainininkas, o medžiotojas. Štai pamedžioti su miežiškėnais jam tenka.
Kaip atvykdamas į Miežiškius kunigas nieko nežinojo apie šį kraštą, taip dabar prisipažino nieko nežinantis ir apie Naujamiestį. Tik kartą jo bažnyčioje aukojęs mišias už medžiotojus.

Atstatė bažnyčios bokštus

Naujamiesčio, Ėriškių ir Uliūnų parapijas jau 12-a metų lankydavęs 51-erių kunigas Raimondas Kazlauskas skiriamas tarnauti Vadoklių, Lėno ir Šilų žmonėms.
Šiam dvasininkui teko atstatyti gaisro suniokotus Naujamiesčio bažnyčios bokštus.
R. Kazlauskas pasakoja, jog pradėjęs tarnystę Naujamiestyje, bažnyčią rado su jau uždengtu nauju stogu, bet be bokštų. Pradėjus ieškoti, kas juos atstatytų, dauguma įmonių už tokį darbą užsiprašydavo milijoninių sumų. Galop radęs, kas tokį darbą sutiko atlikti už 300 tūkstančių litų.
Kunigas sako iš Ėriškių parapijos išsivešiantis itin gerus prisiminimus, prisimins organizuotą ir darnią tenykštę bendruomenę. Naujamiestis, pasak jo, pastaruoju metu tapęs vieta, į kurią gyventi atsikelia vis daugiau panevėžiečių. Dvasininkas teigia pastebėjęs, kad dar nespėjo gimti bendruomenė, jungianti senuosius Naujamiesčio gyventojus ir naujakurius.

Klebonas pasienietis

Iš Pakruojo kilusiam R. Kazlauskui Vadoklių, Lėno ir Šilų parapijos bus jau ketvirtoji paskyrimo vieta. Jas perduos septynerius metus čia tarnavęs 57-erių kunigas Ričardas Banys.
„Esu nuo Vaižganto krašto, užaugau Svėdasuose, tarnausiu arčiau namų“, – teigia į Kupiškio rajono Šimonių bei Anykščių rajono Viešintų, Andrioniškio parapijas iškeliamas dvasininkas.
R. Banys pajuokavo, kad tarnaudamas Vadokliuose, Lėne ir Šiluose buvo tapęs pasieniečiu. Mat pagal bažnytinį suskirstymą šios parapijos yra Panevėžio vyskupijos pakrašty, taigi pasienyje, ribojasi su Kauno arkivyskupija.
Visgi, pasak dvasininko, jų nederėtų vadinti atokiomis.
Vadoklių parapija, atkreipė dėmesį klebonas, stipri aktyviais tikinčiaisiais, saugančiais senąsias tradicijas. Viena jų – į nematerialaus kultūros paveldo sąvadą įtrauktas Velykų būgno mušimas.
O kaip išskirtinę Šilų tradiciją R. Banys paminėjo tai, kad žvarbiomis Vėlinių dienomis atėjusiuosius lankyti artimųjų kapų vietos žmonės vaišina arbata.

Prisimins vasaros krušą

Į Kupiškio rajoną išvykstantis R. Banys teigia prisiminsiantis ir praėjusios vasaros krušą, gerokai nusiaubusią Vadoklius, iškūlusią ir bažnyčios langus, nutrupinusią sienų dažus, sumaitojusią klebonijos stogą.
Kunigas pasidžiaugė, kad bendrom jėgom, padedant geradariams, langai, sienos bei stogas sutaisyti.
Suremontuotas ir stichijos gerokai apgadintas parapijos namas.
„Tikiuosi, žmonės sugalvos, kam tą pastatą išnaudoti. Jau seniau esu parapijiečiams sakęs, kad patys sugalvotų veiklų, o mus, kunigus, paliktų ruoštis pamokslams“, – pajuokavo R. Banys.