Daugiabučiai, įtraukti į kultūros paveldo objektų sąrašą, dažnai susiduria su pasikartojančiomis techninėmis problemomis. Tokie defektai ilgainiui tampa ne tik finansine našta, bet ir tiesiogine rizika gyventojų saugumui. Ekspertai sutaria: laiku įgyvendinta renovacija padeda stabilizuoti pastato būklę, didina energinį efektyvumą ir užtikrina kokybišką gyvenamąją aplinką.
Pasak Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus projektų vadovo Vlado Trakimavičiaus, šiuose pastatuose dažniausiai pasitaikančios problemos yra nesandarūs stogai, pralaidžios sienos, drėgni rūsiai, pažeisti vamzdynai, netvarkinga elektros instaliacija, nusidėvėję balkonai.
Daugiabučių administravimo paslaugas Vilniuje teikiančios įmonės vadovas Vytenis Navagreckas pabrėžia, kad nesprendžiamos problemos ilgainiui kaupiasi ir didina tiek fizinę, tiek finansinę naštą. „Seni vamzdynai gali prakiurti bet kurią dieną. Stogai dažnai tik sulopomi laikinai siekiant išvengti vandens pratekėjimo į viršutinius aukštus, o skylantis fasadas praleidžia šaltį bei drėgmę. Avarinės būklės balkonai ima kelti grėsmę ne tik gyventojams, bet ir praeiviams“, – teigia V. Navagreckas.
Daugiabučių namų modernizavimo ekspertas Edvinas Bindokas atkreipia dėmesį, kad viena iš didžiausių grėsmių – pastato erozija, kurią lemia tiek klimato veiksniai, tiek žmogaus veikla. Tai labiausiai atsiliepia ir pastato konstrukcijoms, tokioms kaip stogas, sienos, pamatai, ir vertingiems architektūros elementams: puošybos detalėms, karnizams, tinkui.
Renovacijos nauda yra abipusė
Tinkamai įgyvendinta renovacija pagerina pastato techninę būklę, padidina energinį efektyvumą ir užtikrina ilgalaikį funkcionavimą. Atnaujinus vandens tiekimo, nuotekų, elektros, šildymo bei vėdinimo sistemas, pastatas tampa saugesnis ir patogesnis gyventojams. Taip pat mažėja eksploatacijos sąnaudos ir dažnų smulkių remontų poreikis.
Pasak Kultūros paveldo departamento Metodinio konsultavimo ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjos Rasos Trapikienės, renovacija teikia naudą gyventojams, miestui ir valstybei. Gyventojams ji užtikrina mažesnes šildymo išlaidas, turto vertės augimą ir estetinę aplinką. Miestui – urbanistinį atsinaujinimą, socialinės integracijos galimybes ir didesnį saugumą. Valstybei – kultūros paveldo išsaugojimą, ekonomikos skatinimą ir teigiamą įvaizdį tarptautiniu mastu.
Daugiabučių namų administravimo paslaugas Ukmergėje teikiančios įmonės vadovo Raimondo Baltaduonio teigimu, kultūros paveldui priklausančių daugiabučių atnaujinimas yra ne tik individualus, bet ir viešasis interesas. „Jei šiandien nesiimsime priemonių juos išsaugoti, rytoj juos gali tekti uždaryti ar net nugriauti. Ar tokį palikimą norime perduoti ateities kartoms?“ – klausia jis.
Atnaujinti daugiabučius dabar ypač palankios sąlygos
Primenama, kad nuo šių metų gegužės 6 dienos įsigaliojo atnaujintos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos kvietimo sąlygos, sudarančios galimybę valstybės paramą gauti ir kultūros paveldo statusą turintiems daugiabučiams. Vienas esminių pokyčių – reikalavimo pasiekti B ar aukštesnę energinio naudingumo klasę panaikinimas, be to, pakanka užtikrinti 25 proc. šilumos energijos sutaupymą vietoje įprastiems daugiabučiams taikomų 40 proc.
Kvietimas galioja iki 2025 m. spalio 1 d. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
