Vakar vykusiame Kultūros ir meno komiteto posėdyje dar
kartą diskutuota apie meno mėgėjų kolektyvų finansavimo tvarką. Nors ne vienam
meno mėgėjų kolektyvo vadovui patogiausias būtų lygiavos principas, vis dėlto ir
toliau pagrindinis kriterijus skirstant saviveiklininkams pinigus išlieka
meninis lygis. Komiteto nariai taip pat pritarė siūlymui į vietinio kultūros
objektų registro sąrašą įtraukti Dailės galerijos pastatą bei neprieštaravo, kad
Savivaldybė paimtų 15 mln. litų paskolą.
Po lygiai visi negaus
Komiteto posėdyje buvo dar kartą peržiūrėta naujoji miesto meno mėgėjų kolektyvų finansavimo tvarka. Ji jau buvo teikta tvirtinti miesto Tarybos kolegijai, tačiau ši paprašė papildomai išklausyti meno mėgėjų kolektyvų vadovų nuomonės. Pasak Kultūros ir meno skyriaus vyriausiojo specialisto Gvido Vilio, atsižvelgiant į kolektyvų vadovų išsakytas pastabas dėl praėjusių metų pradžioje patvirtintos tvarkos nuspręsta jos nebetaisyti, o priimti naują, parengtą senosios pagrindu.
G.Vilio teigimu, nors dauguma vadovų naujajai finansavimo tvarkai pritaria, tačiau kai kurie pageidauja tapti etatiniais darbuotojais. Tokius vadovų reikalavimus G.Vilys pavadino pernelyg didelius. “Jei prie jų taikytumėmės, finansavimo sumą tektų padidinti dvigubai”, – pažymėjo vyriausiasis specialistas. Vyriausiasis kultūros specialistas Arnoldas Simėnas pabrėžė, jog nepritarusieji naujajai finansavimo tvarką nori lygiavos. “Tačiau jei visiems po lygiai dalysime – nebus nė vienam”, – teigė A.Simėnas.
Pagrindinis kriterijus skiriant finansavimą – meninis kolektyvo lygis, tačiau, kaip sakė vicemeras Kastytis Vainauskas, dalis kolektyvų yra tokio meninio lygio, jog jų veikla primena laisvalaikio praleidimo formą. “O už klubinę veiklą žmonės paprastai moka iš savo kišenės. Mes tokius galime skatinti tik suteikdami patalpas, o ne pinigų”, – akcentavo vicemeras.
Vis dėlto ne visiems Kultūros ir meno komiteto nariams atrodė svarbu, kokį lygio yra meno kolektyvai. “Aukštas meninis lygis yra profesionalų, o ne saviveiklininkų. Pažiūrėkite, kaip užsienyje yra: vienas laibas, kitas storas – ir abu šoka. Aišku, neskatinu visai nekreipti dėmesio į meninį pasirengimą, bet ne taip”, – užstojo meno mėgėjų kolektyvus aktorius Laimutis Sėdžius. Pasak jo, kadangi “gražiausias” lietuviškas bruožas – pavydas – nieko nuostabaus, kad kolektyvų vadovai žvalgosi vieni į kitų piniginių storumą. Vis dėlto naujajai finansavimo tvarkai pritarė dauguma vadovų, taigi ji bus dar kartą pateikta miesto Tarybos tvirtinti.
Sąrašas ilgėja
Kultūros ir meno komiteto nariai pritarė miesto Tarybai teikti siūlymą Dailės galerijos pastatą, esantį Respublikos g.3, įtraukti į vietinį nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą kaip turintį istorinę vertę ir visuomeninę reikšmę.
Kaip teigiama galerijos direktorės Jolantos Lebednykienės prašyme, šis pastatas – vienas seniausių mūro statinių mieste – statytas 19 a. antrojoje pusėje yra vadinamojo raudonų plytų mūro stiliaus. Tarpukario metais jame buvo įsikūręs Apygardos teismas. 1944 m. vasario-gegužės mėnesiais čia buvo dislokuota Lietuvos vietinės rinktinės Panevėžio miesto ir apylinkių savanorių kuopa. 1945 m. dabartinės Dailės galerijos patalpose pradėjo veikti Kraštotyros muziejus, jis čia išbuvo net 40 metų – iki pastato rekonstrukcijos. Rekonstruojant pastato fasadas užtinkuotas, tačiau išlaikyti puošybos elementai. Jau 15 metų jame veikia miesto Dailės galerija.
Kultūros ministerijos kultūros vertybių apsaugos departamento Panevėžio teritorinio padalinio viršininko Arūno Imbraso teigimu, šis pastatas neabejotinai turi istorinę bei visuomeninę reikšmę ir vertę, o tinkamai atidengiant išlikusių fasadų fragmentus įgytų ir architektūrinę vertę.
“Tai mūsų pirmas žingsnis. Po tinko sienom išlaikytos autentiškos architektūrinės detalės, todėl pastatas vertingas ne tik istorine ir visuomenine reikšme”, – pabrėžė direktorė J.Lebednykienė. Pasak jos, toks statinys turėtų būti prižiūrimas labiau nei paprastas namas, todėl iš Savivaldybės tikimasi didesnės globos.
Pritarta paskolai
Kultūros ir meno komitetas pritarė, kad Europos Sąjungos struktūriniams fondams būtų teikiamas projektas dėl Panevėžio universalios sporto arenos įkūrimo. Šio 65 milijonus litų kainuosiančio projekto dalį – 15 milijonų litų – privalo finansuoti pati miesto Savivaldybė. Pasak Investicijų skyriaus vyriausiojo specialisto Tado Jagmino, projektą numatoma įgyvendinti 2005-2007 metais, o Savivaldybės skolinimosi limitai šiam laikotarpiui leidžia pasinaudoti 15 mln. Lt paskola ir panaudoti ją projektui iš dalies finansuoti. 30453 kv. m ploto universali sporto arena su 250 m treku, 1015 vietų automobilių stovėjimo aikštele, Vyriausybės pripažinta nacionalinės svarbos sporto objektu, 2007-aisiais turėtų iškilti kultūros ir poilsio parke tarp Nemuno ir Parko gatvių.
Sumažinta etatų
Praėjusiais metais Savivaldybės taryba buvo patvirtinusi 82 valstybės tarnautojų pareigybes ir 158 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį. Tačiau, pasak Teisės skyriaus vyriausiosios specialistės Augenijos Zalagėnienės, šiuo metu neįsteigtas 1 valstybės tarnautojo ir 58 pagal darbo sutartis etatai. Kultūros ir meno komitetas pritarė, kad dirbančiųjų pagal darbo sutartis etatų skaičius šiais metais būtų sumažintas iki 110. Darbuotojų atleidimu toks sprendimas negrėstų – pareigybės realiai egzistavo tik popieriuje.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
