Originaliai ir karališkai Panevėžys iškėlė visus metus plevėsuosiančias kultūros sostinės vėliavas. Ir nors atidarymo šventės rengėjai negalėjo užsakyti šiltesnio oro, Laisvės aikštę sušildė tamsą perskrodusios šviesos ir šokanti ugnis.
Gintarinis medis panevėžiečių rankose
Projekto „Panevėžys – kultūros sostinė“ startas pilnas netikėtumų ir pirmų kartų.
Panevėžys tapo pirmuoju, kurį, gavusį kultūros sostinės vardą, pasveikinti atvyko prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Jo Ekscelencija panevėžiečiams linkėjo būti tikrais kultūros ambasadoriais Lietuvoje.
Pasak Panevėžio mero Vitalijaus Satkevičiaus, miestas prisiima didžiulę garbę, bet tuo pačiu ir milžinišką atsakomybę,
„Esu tikras, kad Panevėžio kultūros žmonės ir stebins, ir džiugins panevėžiečius ir miesto svečius, ir ne tik atėjusius į kultūros sostinės atidarymą, bet ir visus 2014-uosius“, – susirinkusiuosius sveikino meras.
Kultūros sostinės metus paskelbė prezidentė D. Grybauskaitė, kultūros ministras Šarūnas Birutis bei Panevėžio meras, atidengę iš Palangos, pernai turėjusios šį titulą, perimtą simbolį – gintarinį medį. Iš karto Laisvės a. ir Elektros g. užgeso šviestuvai ir akliną tamsą perskrodė liepsnos – „Ugnies valdovų“ įspūdingas šokis su fakelais.
Atgijo legendos
Įdomiausia programos dalis – pirmą kartą Panevėžyje pademonstruotas 3D projekcijos filmas ant Juozo Miltinio dramos teatro fasado. Per keliolika minučių jame parodyti svarbiausi Panevėžio miesto istorijos etapai nuo pat įkūrimo – 1503-iųjų, o kompiuterinės technologijos atgaivino Panevėžio legendas. Ant teatro sienos vaizdai keitė vienas kitą: senasis miesto žemėlapis, Aukštaitijos perlas – Kristaus Karaliaus katedra, sparnais mojuojantys miesto malūnai, „Kalnapilis“ – daugiau nei šimtmetį Panevėžyje veikianti, o dabar ir viena didžiausių Lietuvoje alaus darykla bei didžioji Kultūros sostinės atidarymo šventės rėmėja.
3D animacija vedė panevėžiečius per savo miestą – nuo „Kalnapilio“ pašonėje prisiglaudusio senojo miesto dramos teatro iki Lėlių vežimo teatro, nuo jo – iki „Meno“, kur pasitinka Don Kichotas, toliau plasnojantis drugelis nuskraidino į Kraštotyros muziejų, saugantį vieną didžiausių Lietuvoje egzotiškų drugelių kolekciją. Šių dienų Panevėžį filme atspindėjo arena, unikali vieninteliu Lietuvoje ir vienu iš penkių geriausių pasaulyje dviračių treku. Kai ant teatro fasado sienos praskrido Panevėžio garbės piliečio Vlado Kensgailos sukonstruotos „Lituanicos“ kopija, iš paukščio skrydžio atsivėrė miestas – žalias ir nuostabiai gražus.
Kompiuterinės technologijos sukūrė stebuklą – prie teatro sėdintis maestro J. Miltinis atsistojęs nuėjo į savo kabinetą, o jam iš paskos nubidzeno ir ištikimasis jo palydovas šunelis Arielis.
Grožis išspaudė net ašaras
Stebuklai Laisvės a. filmu nesibaigė. Pirmą kartą Lietuvoje surengtas interaktyvusis žaidimas, kuriame kas panorėjęs, net jei neapdovanotas muzikiniu talentu, galėjo tapti orkestro dirigentu – užlipęs ant pakylos batutos mostelėjimu priversti muzikantus vaizdo ekrane groti.
Į stebuklingą pasaulį nukėlė Laisvės a. nušvietusios menininkų neoninės instaliacijos, šviečiantys medžiai ir tarsi nužengę iš pasakos Kauno pantomimos teatro mimai.
Kai dangų nušvietė įspūdingi fejerverkai, atsirado ir nubraukusiųjų ašarą.
„Verkiu iš laimės. Tiek daug vargo per gyvenimą mačiau, o dabar taip gražu“, – prisipažino su anūke į šventę atėjusi 77-erių Vlada.
O Genovaitė, pasigrožėjusi reginiu, padūsavo, kad senjorai ir vidutinio amžiaus panevėžiečiai tikri kultūros sostinės ambasadoriai, bet miesto jaunimui kultūros stinga.
„Tiek Panevėžyje renginių, o paaugliams neįdomu. Futbolo varžybos stadione vyksta, mūsų „Ekranas“ žaidžia, o jie gatvėmis trinasi“, – stebėjosi Genovaitė.
Kultūros sostinės renginių maratonui startą davę organizatoriai, pučiamųjų orkestro „Panevėžio garsas“ direktorė Zita Bareikienė viliasi, kad atidarymas bus tinkamas postūmis visiems metams.
Į kultūros sostinės atidarymą suvažiavo savivaldybių merai, Seimo nariai, ministrai ir dešimties šalių ambasadoriai.
Kelionė per pasaulį
„Panevėžys ir iki tol buvo kultūringas ir unikalus miestas. Tik mes patys, kaip tikri lietuviai, nevertiname to, ką turime. Mums žmonės geri tampa, kai miršta, o miestas jaukus, kai iš jo išvažiuojame. Į Panevėžį atvažiavusi dailininkė Gražina Vitartaitė žavėjosi, kokia fantastiška mūsų Laisvės aikštės, kur kasdien groja muzika. Turistai giria, koks kompaktiškas ir patogus gyventi Panevėžys, o mes patys ginčijamės: oi ne, negali būti“, – sako Savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė.
Šiemet panevėžiečiams teks mokytis net ne vienos užsienio kalbos, nes miestas taps įvairių šalių kultūrų sankirta.
Atsižvelgę į panevėžiečių pageidavimus, projekto rengėjai kiekvieną mėnesį numatę paskirti vis kitos šalies tradicijoms, papročiams pristatyti. Sausis ir vasaris skirti Tolimiesiems Rytams – Kinijai ir Japonijai. Kovą mieste padvelks prancūziška dvasia: žiūrovus lepins prancūziškas kinas, Paryžiaus režisierių spektakliai, džiazo virtuozų iš Prancūzijos koncertas ir netgi tikrai priversianti nustebti prancūzų modernaus dizaino paroda.
Miesto neaplenks ir tradicinis kino festivalis „Europos kinas ir dieną, ir naktį“.
Balandį panevėžiečiai mokysis daniškai, nes unikalusis Lėlių vežimo teatras į miestą pakvies Hanso Kristiano Anderseno lėlių teatrų festivalį su lėlininkais iš Lietuvos, Danijos, Švedijos, Estijos, Latvijos, Prancūzijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos.
Gegužė skirta Norvegijai ir Švedijai. Miestą sudrebins tarptautinis liaudies šokių festivalis, o jame lietuvius tautinių šokių pamokys šokėjai iš Gruzijos, Kinijos, Turkijos, Ukrainos, Moldovos, Latvijos, Rusijos ir Lietuvos.
Trims Baltijos sesėms – Lietuvai, Latvijai ir Estijai – atiteko birželis, Lotynų Amerikos šalių, Ispanijai bei Portugalijai – liepa. Ruduo bus patikėtas slavams ir germanams.
Metus Panevėžys užbaigs imbierinių sausainių kvapu – tris dienas truksiančia tarptautine kalėdine muge, kur skobs ledo skulptūras ir pasitikrins, kiek kalbų išmoko, nes teks priimti dvylikos pasaulio šalių Kalėdų Senelių sveikinimus, o su Kultūros sostinės titulu atsisveikins, kai iššaus fejerverkus.
Prikaustys dėmesį
Kultūros sostinės vardą Panevėžys pateisins ne tik renginių gausa, bet ir jų išskirtinumu. Projekto rengėjai juokauja, kad vasario 16-ąją „Cido“ arenos sienos plyš – Valstybės dieną Aukštaitijos sostinė švęs kaip niekad griausmingai. Į nemokamą koncertą panevėžiečius ir ne tik juos sukvies garsiausi šalies atlikėjai – Merūnas, J. Milius, D. Montvydas, K. Kerbedis, I. Narkutė ir kiti.
O kovo 27-ąją – Tarptautinę teatro dieną – į legendinį J. Miltinio dramos teatrą suvažiuos aktoriai, baleto artistai, dainininkai, režisieriai ir tiesiog teatro mylėtojai. Pirmą kartą Panevėžyje vyks iš sostinės persikėlę prestižiniai Auksinio scenos kryžiaus apdovanojimai, kuriuose nusilenkiama labiausiai nusipelniusiems dramos, operos bei šokio teatro kūrėjams ir aktoriams.
Kitaip nei įprastai šįmet Panevėžys sutiks vasarvidį. Trumpiausią metų naktį panevėžiečiai sieks ilgiausios lininės staltiesės rekordo ir pakvies varžytis skaniausio pyrago konkurse.
Kultūros sostinės rengėjai žada sudrebinti miestą ir rugsėjį. Šiais metais pasveikinti Panevėžio 511-ojo gimtadienio proga atvyksta ypatinga viešnia – 2012-aisiais Europą pakerėjusios dainos „Euforija“ atlikėja, „Eurovizijos“ nugalėtoja Loreen. Jos koncertas Laisvės a. nemokamas.
Taip pat rugsėjį į Panevėžį vilios įstabaus grožio stiklo menininkų darbai.
Naujas tarptautinis stiklo simpoziumas „Glassjazz“ panevėžiečio stiklo menininko Remigijaus Kriuko studijoje sujungs garsių stiklo menininkų vakarus su džiazo muzika.
U.Mikaliūno nuotr.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
