Artėjant Panevėžio vyskupijos 100-mečiui ir ypatingai kunigo kankinio Alfonso Lipniūno pagerbimo ceremonijai, Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra gyvena permainų nuotaikomis. Šventovę šiuo metu juosia statybų duobės ir smėlio kalnai – intensyviai tvarkomas šventorius.
Į Kristaus Karaliaus katedroje šią savaitę vyksiančias Panevėžio garbės piliečio vardo suteikimo kunigui kankiniui Alfonsui Lipniūnui iškilmes susirinkusieji neturėtų nustebti pamatę kone apkasuose skendinčią šventovę. Jos vakarinę pusę juosia duobės ir smėlio kalnai.
Pagrindinė vyskupijos šventovė rengiasi kitąmet jos laukiančiam šimto metų jubiliejui.
Laukia krovinio iš Ukrainos
Kristaus Karaliaus katedros administratoriaus kunigo Kęstučio Palepšio teigimu, aplinkui šventovę pradėti takų atnaujinimo darbai.
Dabartine danga – didžiulėmis betoninėmis plytomis – katedros šventorius išklotas daugiau nei prieš pusę amžiaus.
Vyresni panevėžiečiai turėtų prisiminti, kad tokiomis ar bent panašiomis didžiulėmis plokštėmis tuo pat metu kaip katedros šventorius klota centrinė Panevėžio Laisvės aikštė, tada turėjusi proletariato vado Lenino vardą.
Ir miesto aikštė, ir šventorius buvo tvarkomi 1971–1972 metais.
„Nuo to laiko Laisvės aikštės danga perklota porą kartų. Katedros šventoriaus dangą keičiame tik dabar“, – dėmesį atkreipė kunigas K. Palepšys.
Pasak jo, daugiau nei prieš pusšimtį metų klotos didelės ir sunkios betoninės plokštės buvo liejamos vietoje.
Pradėjus šventoriaus atnaujinimą, pasiūlyta jas pasiimti kam tik reikia.
K. Palepšio teigimu, nors atsirado susidomėjusiųjų senomis plokštėmis, tačiau jas parsigabenti pasirodė pernelyg sudėtinga.
O naujųjų trinkelių šventoriaus takams laukiama iš Ukrainos.
Iš kariaujančios šalies į Panevėžį jos bus atgabentos trisdešimčia krovininių automobilių. Kol kas Aukštaitijos sostinę pasiekė kiek daugiau nei trečdalis automobilių su šiuo kroviniu.
Prašo aukoti
„Šventoriaus takus keičiame už tikinčiųjų aukas. Iškloti vieną kvadratinį metrą Ukrainoje pagamintomis plytelėmis kainuoja 150 eurų“, – paaiškino katedros administratorius.
Planuojama pakeisti net 2500 kvadratinių metrų.
Pasak K. Palepšio, kaskart po mišių tikintieji kviečiami aukoti, kad kuo greičiau būtų baigtas iškloti katedros šventorius.
„Kreipiuosi į tikinčiuosius, bet manau, kad sutvarkyti pagrindinės vyskupijos šventovės aplinką – ne vien jų reikalas. Juk katedra – vienas iš Panevėžio simbolių“, – dėmesį atkreipė dvasininkas.
Šiuo metu ne tik atnaujinama šventoriaus danga, bet ir tvarkoma katedrą juosianti šimtametė tvora.
Išžvalgė archeologai
Prieš imantis keisti šventoriaus takų dangą, žvalgomuosius darbus atliko archeologai. Tačiau staigmenų ši vieta nepateikė.
„Tikriausiai nieko įspūdingo ir negalėjo rasti, nes katedrai – vos šimtas metų. Net joje tarnavę kunigai ir laisvos Lietuvos metais, ir vėliau sovietmečiu šventoriuje nebuvo laidojami“, – svarstė kunigas K. Palepšys.
Katedros šventoriuje amžino poilsio atgulę Panevėžio vyskupijos ganytojas Juozo Preikšas ir prelatas, protonotaras Bronius Antanaitis.
Be to, čia perlaidoti iš Pucko (Lenkija) 1989 m. perkelti kunigo Alfonso Lipniūno palaikai.
Skuba iki šimtmečio sukakties
Katedros aplinka – ir jos vidus, ir išorė – tvarkomi ruošiantis kitais metais būsiančiam Panevėžio vyskupijos jubiliejui.
Vyskupija įsteigta 1926-aisiais.
Tvarkyti šventovę pradėta nuo jos stogo.
Kone šimtmetį katedrą dengusi stogo danga pakeista cinko skarda. Tam lėšų skirta ir iš šalies Vyriausybės fondo.
Pakeitus katedros stogą, imtasi jos vidaus tvarkymo darbų. Šlifuotos parketo grindys, perdažytos lubos ir sienos.
Kol darbavosi meistrai, tikintieji meldėsi šventovės kriptoje. Perdažyta ir pati katedra.
Planuoja kurti muziejų
Ruošiantis ne tik katedros jubiliejui, bet ir kunigo kankinio Alfonso Lipniūno beatifikacijai, planuojama įsteigti ir nediduką šiam dvasininkui skirtą muziejų.
Kur toks būtų įkurtas, dar neapsispręsta. Svarstoma, kad jis galėtų veikti netoli katedros stovinčiame kunigų name arba parapijos namuose.
Kunigą kankinį A. Lipniūną paskelbus palaimintuoju, jo palaikus planuojama iškelti iš kapavietės šventoriuje ir įdėti į sarkofagą, stovėsiantį Kristaus Karaliaus katedroje.
Patį sarkofagą patikėta sukurti iš Panevėžio kilusiam, Pasvalio rajone, netoli kunigo A. Lipniūno gimtinės Talkonių gyvenančiam skulptoriui Kęstučiui Krasauskui.
Skulptorius teigė, kad sarkofagą, į kurį dar būtų dedamas ąžuolinis karstas su kunigo A. Lipniūno palaikais, jis numatęs gaminti iš smėlio spalvos travertino.
Sarkofagą puoš scenos iš kunigo gyvenimo
Sarkofagą puoštų iš bronzos išlieti lipdiniai.
K. Krasauskas teigė kuriantis penkias tokių lipdinių scenas.
Viena scena vaizduos A. Lipniūną – pamokslininką Vilniuje nacių okupacijos metais. Kita – katalikiškų jaunimo organizacijų kapelioną Panevėžyje. Trečioji – mirties kelią, kuriuo kunigas kankinys ėjo iš Štuthofo koncentracijos stovyklos.
Dar viena vaizduos šio kunigo laidotuves Lenkijos mieste Pucke, o paskutinė – itin žiauraus Štuthofo budelio Vacio Kozlovskio išpažintį kunigui A. Lipniūnui. V. Kozlovskis, mušdamas kunigą Alfonsą, sudaužė jo, gan silpnai mačiusio, akinius.
Po šios egzekucijos kun. A. Lipniūnas kalbėjo dar daugiau besimelsiantis už savo skriaudiką, pakvietė už jį melstis ir kitus kalinius.
Žiauriausiu koncentracijos stovyklos budeliu laikytas V. Kozlovskis galop verkdamas atėjo pas kunigą Alfonsą atlikti išpažinties. Kunigas Dievo vardu jo atgailą priėmė.
