Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijoje įvyko metodinė-praktinė konferencija „Krikščionybės simboliai mene“. Nuskambėjus gospelo choro giesmei, kunigas, gimnazijos kapelionas Audrius Vogulis dalyvius pakvietė maldai.
Kazimiero Paltaroko gimnazijos chorui gitara pritarė Artūras Chalikovas. S. Skrebio nuotr.
„Ko reikia, kad kūrinys pradėtų kalbėti? Reikia, kad kūrėjas susitiktų gyvąjį Dievą, kuris iš aukščiau prabiltų į mus“, – teigė kunigas.
Gimnazijos direktorė Gražina Gailiūnienė džiaugėsi, kad mokslo metus pradedame konferencija.Vilniaus bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Sigita Maslauskaitė išsamiai apžvelgė krikščionybės simbolių atsiradimą ir raidą dailėje. Ji kalbėjo: „Krikščionybės simboliai mene atsirado tik apie 200-uosius metus. Ankstyvajai krikščionių bendruomenei – žydams – buvo uždrausta vaizduoti. Tai susiję su stabmeldyste. Pradedama atvaizdą pasitelkti kaip pavyzdį. Pasirodo inkaras, simbolizuojantis amžinąjį gyvenimą, žuvis – eucharistinį slėpinį ir kt. Daug pasiimama antikinių simbolių. Ankstyvieji krikščionys pasiima antikinį Kristaus atvaizdą. Krikščionybė leidžia ieškoti tikrojo Kristaus veido. Atvaizdas pradeda tarnauti: pamokyti, paskatinti sekti dorybėmis. Įsikūnijimas, kančia, eucharistija protu sunkiai suvokiama. Altoriai, muzika, smilkalai susiję su religija. Kadaise buvo labai svarbios relikvijos. 15-ajame amžiuje steigiasi naujos vienuolijos. Dailė įžengia į žmogišką erdvę. Dievo Motina pradedama matyti kaip artimas žmogus, motina. Renesanso laikotarpiu sukuriama daug puikių sakralinių kūrinių. Tai pasauliniai Botučelio, Mikelandželo, Leonardo da Vinčio, Rafaelio meno šedevrai. Bet prie jų neuždegamos žvakės. 19-ajame amžiuje atsiranda daug sentimentalių paveikslų, ypač Prancūzijoje. Naujausiais laikais paveikslai tarnauja Bažnyčios mokymui.“
Neringa Jurevičienė, lopšelio-darželio „Gintarėlis“ ikimokyklinio ugdymo pedagogė, pasakojo, kaip supažindina savo mažuosius auklėtinius su krikščioniškais simboliais: ,,Religiniam suvokimui labai svarbi simbolių kalba. Šventės ir papročiai, religinės šventės – tai ir šokiai, ir giesmės. Labai svarbu sukurti simbolius kabinetuose, lankyti šventas vietas. Prieš Kalėdas ruošiame prakartėlę. Tai vaikučiams sukuria šventišką nuotaiką. Aplankome senelius Šv. Juozapo globos namuose. Giedame giesmeles, šokame, parodome spektakliuką. Nors mūsų vaikučiai dar maži, bet juos jau supažindiname su krikščionybės simboliais: jie piešia medį – gyvybės simbolį, šokdami ir giedodami giesmeles naudoja varpelius – dangaus ir žemės simbolius.“
Kristina Varanauskaitė iš Palaiminimų bendruomenės kalbėjo apie šokį kaip išraiškos formą: ,,Šventės dieną turime džiaugtis. O giesmėmis ne visada ir viską galime išsakyti. Šokis mums padeda melstis. Juo priartėjame prie Dievo.“
Šv. Petro ir Povilo bažnyčios kunigas Egidijus Tubelis papildė K. Varanauskaitės mintis: „Liturginiai šokiai turi didelę prasmę. Kai žmogui sunku savo jausmus išreikšti žodžiu, galima atskleisti judesiu – šokiu. Šokio prasmė – kelti žmogų į šviesą.“
Artūras Chalikovas, Vilniaus gitaros mokyklos ,,Gloria“ įkūrėjas ir vadovas, džiazo gitaristas, krikščioniškos muzikos kūrėjas ir atlikėjas, papasakojo savo gyvenimo istoriją – kaip per klystkelius ėjo į muziką ir krikščionybę. Jis sužavėjo konferencijos dalyvius dvasinga muzika, sukurta pagal Šventojo Rašto psalmių tekstus
Konferencijos metu skambėjo K. Paltaroko gimnazijos choro giesmės, gitara pritariant A. Chalikovui.
Aida Bijanskienė, gimnazijos dailės mokytoja metodininkė, projekto „Kurkime ir bendraukime“ sumanytoja ir organizatorė, apžvelgė tai, kas padaryta: „Ši konferencija – tai tik viena projekto dalis. Kviečiame įsijungti visas Panevėžio mokyklas krikščioniškam ugdymui ir bendradarbiavimui. Visi kursime žuvų kompoziciją. Minėsime vyskupo Kazimiero Paltaroko gimtadienį. Spalio 19 dieną susirinksime Kristaus Karaliaus katedros šventoriuje į šventišką baigiamąjį renginį. Jam pasibaigus moksleivių sukurtos žuvys papuoš Kristaus Karaliaus katedrą ir Šv. Petro ir Povilo bažnyčią.“
Regina Stumbrienė, K. Paltaroko gimnazijos mokytoja
