Panevėžyje butą įsigijusi ir čia gyventi persikėlusi šiaulietė pateko į nepavydėtiną situaciją. Statydama savo automobilį daugiabučio, kuriame gyvena, kieme, moteris sulaukė ne tik perspėjimų, bet ir gavo baudą. Ieškodama teisybės ji mynė ne vieną valdišką slenkstį, o netrukus greičiausiai bandys kreiptis ir į teismą.
Aikštelė prie namų
Kai prieš porą metų per nekilnojamojo turto agentūrą Orinta Tvaronaitė pirko butą Aukštaičių gatvės 78 name, agentas kaip vieną iš privalumų nurodė prie namo esančią patogią automobilių stovėjimo aikštelę, nė neužsimindamas, kad būtent dėl jos moteris gali įsivelti į nemalonų konfliktą.
Vos pradėjusi statyti mašiną aikštelėje prie namo, po poros dienų moteris rado prie automobilio lango stiklo priklijuotą raštelį, jog čia stovėti negalinti, nes nėra to namo gyventoja. Po kurio laiko, matyt, pastebėjus, jog ji čia gyvena, rašteliai liovėsi.
Tačiau pastabų ji nuolat išgirsdavo. Didesnės bėdos, kaip sako O. Tvaronaitė, prasidėjo, kai namo bendrija įteisino valdišką teritoriją, kurioje ir įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Žemę išsinuomojus iš Savivaldybės, aikštelė buvo sutvarkyta, o prie jos pastatytas ženklas, nurodantis, kad čia „Rezervuota stovėjimo vieta“ ir automobilius gali statyti tik turintieji leidimus.
O. Tvaronaitė teigia, kad jai leidimo bendrijos pirmininkė neduoda, nes buvęs buto, kuriame ji dabar gyvena, savininkas, neprisidėjo aikštelę rengiant.
Užsidirbo baudą
Naujoji gyventoja ir toliau statydama automobilį prie namo sulaukė kaltinimų, kad mašina techniškai netvarkinga, tepalais teršia aikštelę. Buvo kviečiami ir policijos, ir Savivaldybės atstovai, kad užfiksuotų faktą, jog esant rezervuotos vietos ženklui statomas leidimo tam neturintis automobilis.
Buvo rašomi protokolai, o netrukus skirta ir 14 eurų bauda. Tai minimali bauda, skiriama anksčiau pažeidimų nepadariusiam asmeniui.
O. Tvaronaitė bandė aiškintis ir su namo bendrijos pirmininke, ir Savivaldybėje, ir policijoje, kas gi jai galėtų išduoti leidimą statyti automobilį prie savo namo. Juk tuo metu, kai buvo rengiama aikštelė, o tai vyko 2003 metais, ji šiame name negyveno ir niekaip negalėjo prisidėti prie tų darbų.
Už buvusio buto savininko veiksmus ji atsakyti negalinti. Ir nežinanti, ką daryti, kad, kaip ir visi, galėtų jaustis visateise namo gyventoja. Šiuo metu į Šiaulius išvykusi moteris svarsto, ar nevertėtų buto parduoti, tačiau draudimą statyti automobilį prie namo ji laiko sandoriui rimta kliūtimi.
O. Tvaronaitė neatmeta galimybės kreiptis į teismą ir išsiaiškinti, ar teisi jai leidimo neišduodanti namo bendrijos pirmininkė.
Svetimi nebestato
Aukštaičių gatvės 78 namo bendrijos pirmininkė Danutė Liaudanskienė pabrėžia, kad yra ne visai taip, kad minėta gyventoja nebūtų stačiusi automobilio aikštelėje prie namo. Atvirkščiai, statė net du ir leidimais nė nesirūpino.
Tiesa, pirmininkė sako, jog naujo leidimo jai išduoti ir nebūtų galėjusi, juk laisvų aikštelių nėra. Name 55 butai, o aikštelių 30.
„Tačiau leidimą ji galėjo gauti iš šiuo metu aikštele nesinaudojančių kaimynų – tereikėjo nueiti ir susitarti. Kiekvienam aikštelę turinčių butų savininkui išduota po du leidimus – sau ir svečiui“, – „Sekundei“ teigė pirmininkė.
Ji pasakoja, kad rūpintis automobilių stovėjimo aikštele namo gyventojai pradėjo dar 2003 metais. Tuomet čia buvo vietos vos septyniems automobiliams, kiti juos statydavo ant žaliosios vejos, tad nutarta aikštelę išplėsti.
Visais reikalais rūpinosi tuometis šviesaus atminimo pirmininkas. Buvo apklausti gyventojai, parengtas projektas, surinkti leidimai, iš pritariančiųjų surinkta po šimtą litų. Vėliau jiems teko primokėti papildomai, taip pat prisidėti ir darbais.
Taip pasidarbavus atsirado graži, tvarkinga 30 vietų stovėjimo aikštelė, kuria mielai pradėjo naudotis ir aplinkinių namų gyventojai.
Pirmininkės žodžiais, už tas vietas teko nemažai pakovoti.
Žemę aikštelei nusprendė nuomotis
Galų gale, nusprendę imtis veiksmingesnių priemonių, gyventojai bendrijos visuotiniame susirinkime nutarė žemę aplink namą iš Savivaldybės išsinuomoti ir tvarkytis joje kaip šeimininkai.
Žemę išsinuomoję susitvarkė aplinką, pradėjo rūpintis prie aikštelės pastatyti ženklą, nurodantį, jog čia rezervuota stovėjimo vieta. Surinkus visus reikiamus dokumentus, ženklas buvo įrengtas ir leidimų neturintys kitų namų gyventojai vos čia pastatę automobilius tuoj pat būdavo nubaudžiami.
Užtvaro, draudžiančio kitiems įvažiuoti į kiemą, pasak pirmininkės, pastatyti negalima, kiemas pravažiuojamas. Kiekvienam buto savininkui statyti užtvaro savoje vietoje neketinama, juk niekas kitas reikalui esant negalės atsistoti.
„Mes juk neužkertame kelio taip, kad niekas nė negalėtų įvažiuoti, sako D. Liaudanskienė ir tvirtina kelis kartus siūliusi O. Tvaronaitei eiti pas kaimynus, paimti iš jų leidimus ir turėti.
„Buvo nurodytas butas, kurio aikštelė laikinai laisva, tik reikėjo kreiptis į to buto savininką. Bet ji nesikreipė, o vis statė automobilius kur pakliuvo. Laisva, bendrijai priklausanti vieta yra rytinėje namo pusėje, prie šaligatvio borto. Ten leidimų nereikia“, – teigia pirmininkė.
D. Liaudanskienė sako, kad Savivaldybė nėra nustačiusi specialių leidimų daugiabučių kiemuose išdavimo tvarkos, tad ji buvo įgaliota šiuos leidimus išduoti, tvirtinti bei registruoti vadovaudamasi Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu.
Pirmininkė mano, kad geru pavyzdžiu galėtų būti Alytaus savivaldybė, priėmusi sprendimą, kad kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ zonose specialius leidimus išduoda žemės savininkai ar naudotojai bei jų įgalioti asmenys. Taip bendrijos be jokių sunkumų pačios išduoda šiuos leidimus.
D. Liaudanskienė rodo namo savininkų bendrijos gyventojų susirinkimo protokolą, kuriame, be kitų sprendimų, gyventojai yra nutarę: „Neturintiems paskirtų aikštelių kreiptis į turinčiuosius ir gauti to buto savininkui išduotą leidimą, kurį pareikalavus turi grąžinti.“
Bendrijos reikalas
Panevėžio miesto savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vyresnioji specialistė Genė Mekienė prisimena, kad įrengiant aikštelę ne visi namo gyventojai to norėjo, kiti neprisidėjo. Tačiau dabar, kai gyventojai išsinuomojo žemę, susitvarkė, Savivaldybė išasfaltavo, aikštelė puiki. Tačiau leidimas joje stovėti reikalingas ir namo gyventojams.
Vyresnioji specialistė sako ne kartą važiavusi tikrinti skundų apie prie ženklo be leidimų automobilius pastačiusius asmenis, rašė protokolus.
„Pirmininkė skundėsi ir dėl minėtos gyventojos, jog ji stato be leidimų du automobilius, nuo jų pribėgo tepalų“, – „Sekundei“ tvirtino specialistė.
Teko surašyti protokolą ir už stovėjimą už ženklo be leidimo.
Savivaldybės darbuotoja sako bendrijos pažeidimų nematanti, visi reikalingi leidimai, dokumentai yra, ženklas pastatytas teisėtai. Kiekvienas vairuotojas žino, jog kelio ženklų visada privaloma paisyti ir laikytis.
„Išspręsti šį konfliktą ne mūsų kompetencija, čia yra bendrijos reikalas. Galutinį žodį turėtų tarti teismas“, – mano G. Mekienė.
Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus specialistas Tomas Jaseliūnas kolegei pritaria: „Kam tada tas ženklas, jeigu jo nebus paisoma? Kituose kiemuose užtvarus stato, tuomet mažiau konfliktų kyla. Tačiau šis kiemas pravažiuojamas ir to padaryti negalima. Bendrijoje gyvena ne vienas, o jeigu atrodo, kad pažeidžiamos teisės, reikia kreiptis į teismą.“
Anot T. Jaseliūno, perkant butą visada reikėtų pasidomėti ir automobilių stovėjimo aikštele, ir kitomis bendrijos nustatytomis taisyklėmis.
Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Babilauskienė taip pat mano, kad šio konflikto sprendimai – ne Savivaldybės reikalas, viešojo intereso čia nėra. Tad žmonės pirmiausia klausimą turėtų spręsti visi kartu – namo bendrijos susirinkime.
Įrengiant aikštelę, statant ženklą jokių pažeidimų nepadaryta – viskas yra teisėta.
Panevėžyje žemę aplink pastatą jau išsinuomojo ir savarankiškai tvarkosi daugiau kaip dešimt daugiabučių namų bendrijų. Jiems savivaldybė teikia privilegijas – jau trims namams nemokamai nutiesi nauji šaligatviai, tarp jų ir minimam Aukštaičių gatvės namui.
