Tęsiame Panevėžio kraštotyros muziejaus jubiliejui skirtą ciklą „Susitikime muziejuje“. Švęsdami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-metį, užsukime į vieną iš muziejaus filialų – Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejų (Respublikos g. 17). Čia lankytoją kviečia moderni ekspozicija, keičiamos parodos, veikiančios įdomios edukacinės pamokos, unikalios dokumentinės medžiagos peržiūros, rengiami nuolatiniai susitikimai su partizanais, tremtiniais, sąjūdininkais, kita veikla.
Tautodailininko Arvydo Petrulio skulptūrinė kompozicija 1991 m. sausio įvykiams atminti muziejaus ekspozicijoje „Pasipriešinimas sovietinei okupacijai ir Sąjūdis“. T. Stasevičiaus nuotr.
Minime 25-ąjį nepriklausomos Lietuvos pavasarį. Svarbių istorinių datų minėjimai kviečia mus prakalbinti jau žinomus faktus vis kitomis dabarties aplinkybėmis. Jau užaugo ir subrendo karta, laisvo gyvenimo teikiamas galimybes suvokianti kaip duotybę. Tad istorija turėtų būti perteikiama kiekvienai kartai suprantama kalba – atėjo metas Sąjūdį ir Kovo 11-ąją įpinti į bendrą Lietuvos istorijos kontekstą.
XX a. Lietuvos geopolitinė padėtis ne kartą lėmė šalies tragišką likimą: nors ji pati nebuvo aktyvi kilusių karų dalyvė, jos teritorija buvo okupuojama, čia vyko žiaurios kautynės. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Lietuva tapo dviejų tarpusavyje besirungiančių valstybių slaptų derybų objektu ir, patekusi į Sovietų Sąjungos įtakos sferą, kartu su kitomis Baltijos valstybėmis keliems dešimtmečiams buvo ištrinta iš politinio Europos žemėlapio. Ilgus dešimtmečius trukusi sovietinė okupacija deformavo lietuvių tautos socialinę organizaciją, prislopino jos gyvybingumą, sustabdė ir iškreipė natūralų evoliucionavimą.
1988 m. susikūręs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis ėmė į viešumą kelti Lietuvos nepriklausomybės praradimo priežastis. Valstybės atkūrimo siekis buvo įgyvendinamas ne tik keičiant tuomet galiojančią konstitucinę sistemą, bet ir paneigiant Vokietijos ir Sovietų Sąjungos sutarčių, kurių pagrindu Lietuva buvo okupuota ir aneksuota, teisėtumą. Tik pripažinus tarptautinei teisei prieštaraujančių slaptųjų protokolų egzistavimo faktą ir paskelbus juos niekiniais, buvo galima rengti tolesnę valstybingumo atkūrimo strategiją. Sąjūdis lemiamu laikotarpiu pasirinko teisiškai ir įstatymiškai pagrįstą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą – taikų parlamentinės kovos kelią.
Vyčio apygardos partizanų būrio spausdinimo mašinėlė.
Sąjūdžio grupės tuomet steigėsi visuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose. Panevėžyje Sąjūdžio iniciatyvinė grupė buvo įkurta 1988 m. liepos 28 dieną. Iš pradžių grupės lyderis nebuvo renkamas tam, kad atsakomybė už veiklą kristų visiems vienodai. Vėliau juo buvo išrinktas teisininkas Egidijus Jarašiūnas. Grupėje buvo apie 30 žmonių: pedagogų, kultūros darbuotojų, teisininkų, inžinierių, gydytojų ir kt. Aktyviausieji sąjūdininkai Panevėžio mieste ir rajone 1988–1990 m. buvo Elena Arlickienė, Julius Beinortas, Algirdas Blažys, Dženardas Dambrauskas, Saulius Filipavičius, Kazys Grabys, Gvidonas Jakutonis, Liuda Jonušienė, Petras Kondratėnas, Vitalija Kopūstienė, Vygantas Kosmauskas, Vytautas Krikščiūnas, Jonas Liaučius, Bronius Matelis, Elena Mezginaitė, Aldona Mockienė, Algis Plytninkas, Rytis Mykolas Račkauskas, Bena Valeckaitė, Diana Varnienė, Saulius Saladūnas, Arnoldas Simėnas, Nomeda Simėnienė, Darius Staugaitis, Gintaras Šileikis, Janina Švedavičienė, Povilas Urbšys, Eugenijus Bronius Žvykas ir kiti.
Buvusiose Sąjūdžio Panevėžio grupės patalpose nuo 2004 m. veikia Panevėžio kraštotyros muziejaus ekspozicija „Pasipriešinimas sovietinei okupacijai ir Sąjūdis“, vedamos edukacinės pamokos moksleiviams. Originalioje ekspozicijoje – nuotraukos, dokumentai, įvairūs daiktai apie pasipriešinimą sovietinei okupacijai Panevėžio krašte 1940–1941 ir 1944–1990 metais. Tremtis, kalinimus, partizaninę kovą, pogrindinę veiklą, pilietinį pasipriešinimą bei Sąjūdžio pergalę iliustruoja daug įdomių eksponatų iš muziejaus rinkinių: partizanų ginklai, tremtinių naudoti daiktai, pogrindinė literatūra, atsišaukimai ir kt. Šiuo metu čia veikia Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui skirta dokumentų ir fotografijų paroda „Tautos išsilaisvinimo kelias“. Joje simboliniai vaizdai iš muziejaus rinkinių bei garsių istorikų ir visuomenės veikėjų cituojamos mintys perteikia Lietuvos ir Panevėžio krašto 1918–1990 metų svarbiausius, maksimalių žmogiškųjų galių įtampos pareikalavusius įvykius. Paroda liudija, kaip glaudžiai susipina istorijos faktai su išgyventa asmenine patirtimi: viltys kurti laimingą Lietuvos ateitį, savanorių kovos už Lietuvos laisvę, valstybės teritorinio vientisumo siekis, sovietinės ir hitlerinės okupacijų palaidoti lūkesčiai, iškentėtos tremtys, kalinimai, pasiaukojamas ginkluotas ir neginkluotas pasipriešinimas bei Sąjūdžio pergalė. Jungiamoji parodos gija – tarpukario Lietuvos išugdytas pasiaukojamo patriotizmo fenomenas, tautiškumo išsaugojimo, pilietinės visuomenės, demokratinių vertybių puoselėjimo idėjos.
Sąjūdžio Panevėžio grupės archyvas yra patikėtas saugoti Panevėžio kraštotyros muziejui. Minint Sąjūžio 20-metį buvo išleistas fotografijų iš muziejaus rinkinių albumas „Sąjūdis Panevėžyje“.
Emilija JUŠKIENĖ, Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus muziejininkė
