Panevėžio politikai rugsėjį pagaliau turės apsispręsti, kaip bus pavadintas naujas skveras pačiame miesto centre.
Jam vardas bus renkamas iš dviejų pasiūlytųjų – panevėžietės poetės Elenos Mezginaitės ir išeivijos poeto Henriko Radausko, Panevėžyje baigusio berniukų gimnaziją ir mokytojų seminariją.
Savivaldybės paskelbtoje apklausoje abiem vardams sulaukus didelio visuomenės palaikymo, vienu pavadinus skverą, ribojamą Laisvės aikštės, Respublikos ir A. Kisino gatvių, antrasis atitektų planuojamam dar vienam naujam skverui priešais J. Balčikonio gimnaziją Respublikos gatvėje.
Rinksis iš dviejų
Pakvietusi siūlyti vardą žaliajai erdvei tarp Laisvės aikštės, A. Kisino gatvės ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos, miesto Savivaldybė sulaukė ne tik panevėžiečių, bet ir visos šalies gyventojų nemenko susidomėjimo.
Daugiausia palaikymo gavo poeto, vertėjo Henriko Radausko ir poetės, žurnalistės Elenos Mezginaitės vardai.
Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo Panevėžio mieste komisijos pirmininkė, merė Loreta Masiliūnienė pripažįsta, kad net nesitikėta, jog į šį procesą įsitrauks ir tiek šalies gyventojų.
Merės teigimu, posėdžiavusi komisija nutarė jau kitą mėnesį Tarybai svarstyti teikti abu daugiausia balsų surinkusius vardus.
Vienas jų teks skverui Laisvės aikštės pašonėje, o kitas bus suteiktas ateityje planuojamam įrengti skverui Respublikos gatvėje.
Komisijos nenustebino, kad skverui buvo siūlomi E. Mezginaitės, taip pat pirmosios mieste viešosios bibliotekos įkūrėjos Elžbietos Jodinskaitės, rašytojos, visuomenės veikėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vardai.
Tačiau pasiūlyta H. Radausko pavardė buvo gana netikėta. Iki šiol Panevėžyje nevykdavo su šio poeto vardu siejami masiniai renginiai, poezijos skaitymai.
„Bet, aišku, H. Radauskas labai žinomas ne tik Lietuvoje“, – sako L. Masiliūnienė.
Gaivins Panevėžio senamiestį
Visgi galutinį žodį dėl būsimų skverų Laisvės aikštės prieigose ir Respublikos gatvėje tars ne Savivaldybės taryba, o Vyriausybė.
Mat žemės sklypai, kuriuose ketinama juos įrengti, yra valstybės nuosavybė.
Savivaldybė numato abi šias vietas sutvarkyti taip, kad jos taptų naujomis miesto rekreacinėmis zonomis.
Pirmiausia bus atnaujinamas esantis greta Laisvės aikštės, praktiškai jos penkiaaukščio kieme.
Kaip tik šiuo metu rengiami projektiniai pasiūlymai dėl šalia Laisvės aikštės esančių gatvelių – T. Moigio, Birutės, Š. Mero, Panevėžio Bataliono, A. Kisino, viešosios erdvės prie Dailės galerijos, teatro „Menas“, Panevėžio kraštotyros muziejaus, Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos. Į šį projektą pakliūna ir skveras šalia A. Kisino gatvės.
Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo Sauliaus Glinskio teigimu, šiuo metu dirba projektuotojai.
Laisvės aikštės prieigų atnaujinimo projektas turėtų būti baigtas dar šiemet, o kitais metais numatoma imtis rangos darbų.
„Manau, jau kitais metais aikštės prieigos turėtų pradėti įgauti kitokį vaizdą“, – tikisi S. Glinskis.
Įkurs naują skverą
O skveras Respublikos gatvėje, priešais J. Balčikonio gimnaziją, dar turės šiek tiek palaukti savo eilės.
Pasak S. Glinskio, pirmiausia bus rengiami techniniai dokumentai – formuojamas, matuojamas sklypas, registruojamas Registrų centre, suteikiamas vardas.
„Jei kitais metais sutvarkytume dokumentus, būtų labai gerai“, – mano Savivaldybės architektas.
Būsimo skvero Respublikos g. projektavimo darbai, planuojama, prasidėtų 2027 metais.
Laukė dešimt metų
Siūliusieji ir H. Radausko, ir E. Mezginaitės vardus turi savų argumentų, kodėl šias asmenybes reikėtų pagerbti įvardinant skverą šalia Laisvės aikštės.
Panevėžietis, miesto Tarybos narys Arnoldas Simėnas jau dešimtmetį siekia, kad ši žalia erdvė būtų pavadinta E. Mezginaitės garbei.
A. Simėnas pasakoja pirmiausia kreipęsis į Savivaldybę su pasiūlymu panevėžiečiams itin artimos poetės vardu pavadinti vieną miesto gatvių, tačiau galiausiai nuspręsta, kad jos atminimui įamžinti geriausiai tiktų skveras.
Nors vardo suteikimo reikalai ilgam įstrigo, pasak A. Simėno, nemažai panevėžiečių jau senokai šią erdvę vadina E. Mezginaitės vardu.
„Gal nebereikėtų persiorientuoti ir ieškoti kitų vardų. Tegul ten ir lieka E. Mezginaitės skveras“, – įsitikinęs A. Simėnas.
Jo siūlymą Laisvės a. pašonėje esantį skverą vadinti E. Mezginaitės vardu palaikė ir Lėlių vežimo teatro vadovas Antanas Markuckis. Šiame teatre pastatyta dešimt spektaklių pagal E. Mezginaitės pjeses.
E. Mezginaitės vardo šalininkai buvo ir aktorė Ligita Kondrotaitė, dainuojamosios poezijos puoselėtojas, aktorius Gediminas Storpirštis, buvę panevėžiečiai kompozitorius Laimis Vilkončius, fotografas Algimantas Aleksandravičius ir kt.
Sava miestui
„Nereikia galvoti naujo pavadinimo, jis jau sugalvotas ir šio tikslo link seniai buvo einama“, – pabrėžia A. Simėnas.
Jo manymu, H. Radausko vardą būtų natūralu suteikti būsimam skverui Respublikos gatvėje, nes poetas mokėsi greta buvusioje berniukų gimnazijoje (dabar J. Balčikonio gimnazija).
Nors H. Radauskas – pasaulinio lygio poetas, visgi, svarsto A. Simėnas, kūrėjas nesiejo savo gyvenimo su Panevėžiu – baigęs mokslus iš čia išvyko.
O E. Mezginaitė gyveno ir kūrė Panevėžyje, dirbo vietos laikraščių redakcijose.
„Justinas Marcinkevičius apie E. Mezginaitę yra išsitaręs, kad ji yra viena geriausių lietuvių poečių. Literatūros kritikas, poetas Valdemaras Kukulas ją pavadino europinio lygio poete“, – pabrėžia A. Simėnas.
Palaikė filologijos žvaigždynas
Siūlymą skverą pavadinti Henriko Radausko vardu teikusi visuomenininkė, viešosios įstaigos „Kalba. Knyga. Kūryba“ vadovė, Lietuvių kalbos ir K. Donelaičio draugijų Panevėžio skyrių pirmininkė Lionė Lapinskienė tvirtina, jog šią idėją palaiko nemažas kultūros žmonių ratas.
Tai ir Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė, buvęs panevėžietis Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas prof. Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotoja doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, išeivijos literatūros žinovė VDU Lituanistikos katedros prof. dr. Dalia Kuizinienė ir kt.
Pasak L. Lapinskienės, prie Laisvės aikštės esanti erdvė H. Radausko atminimui įamžinti yra labiausiai tinkama, mat netoliese, Klaipėdos gatvės pradžioje, stūkso buvusios mokytojų seminarijos, kurioje jis mokėsi, pastatas. Dabar jame įsikūrusi Panevėžio kolegija.
Be to, pasak L. Lapinskienės, tarpukariu visi iš berniukų gimnazijos taip pat traukdavo į miesto centrą.
O E. Mezginaitė, kalbos puoselėtojos nuomone, Panevėžyje jau yra įamžinta – jos vardu pavadinta viešoji miesto biblioteka.
Miestas skolingas
L. Lapinskienės nuomone, pagal literatūrinį svorį E. Mezginaitę ir H. Radauską būtų sudėtinga lyginti.
Anot jos, dailės srityje Panevėžys atidavė duoklę pasaulinio garso menininkui Stasiui Eidrigevičiui, nereikėtų į šalį nustumti ir literatūros.
Pašnekovės teigimu, H. Radauskas buvo plačios erudicijos žmogus ir puikiai išmanė dailę, muziką. Tad jo vardo skvere būtų galima sujungti visas tris meno šakas.
„Panevėžys apskritai literatūriniam, kultūriniam paveldui yra labai skolingas“, – pabrėžia panevėžietė.
Nors H. Radauskas baigė berniukų gimnaziją, skveras priešais dabartinę J. Balčikonio gimnaziją šiai asmenybei įamžinti, L. Lapinskienės manymu, netiktų. Mat ši vieta yra kaip tik priešais daugiabutį, kuriame gyveno iš išeivijos grįžęs medikas, mecenatas Albinas Šmulkštys. Todėl šiai vietai, siūlo L. Lapinskienė, labiau tiktų suteikti šios asmenybės vardą.
„H. Radausko vardo kėlimas iš centro į skverą Respublikos gatvėje man atrodytų komiškai“, – teigia visuomenininkė.
Vardų sąrašas ilgas
Laisvės aikštės pašonėje kuriamam skverui panevėžiečiai siūlė ir daugybę kitų vardų, tačiau tai buvo tik pavieniai, didesnio palaikymo nesulaukę siūlymai.
Tarp tokių buvo Menininkų, Knygnešių vardai, siūlyta taip įamžinti vertėją, lietuvių-anglų, anglų-lietuvių, lenkų-lietuvių kalbų žodynus parengusį, Lietuvos himną į anglų kalbą išvertusį Antaną Lalį, teatro korifėjus Kazimierą Vitkų, Vaclovą Blėdį, Juozą Miltinį, mokslininką Abraomą Kisiną, knygnešį Jurgį Bielinį, teatrologą, režisierių, vertėją Giedrimundą Gabrėną.
