Specialiai iš Kyjivo, Ukraina
Lyginant gyventojų ir teikiamos paramos kiekį, Lietuva yra viena labiausiai Ukrainai padedančių šalių. Dar daugiau paramos siunčia Estija, nedaug nuo Lietuvos atsilieka kaimyninė Latvija.
Baltijos valstybių atstovai tarptautinėje arenoje yra vieni aktyviausių Kyjivo užtarėjų. Šios valstybės nepamiršta kremliaus okupacijos žiaurumų ir baiminasi, kad, žlugus Ukrainai, baisusis raudonasis scenarijus gresia pasikartoti.
Mūšių eigą keičia dronai
Maskva 2022 metais skelbėsi Ukrainą užimsianti per tris dienas, tačiau to nepavyko padaryti per 3,5 karo metų.
Visgi Kyjivo netektys didelės – rusija jau okupavo 20 proc. teritorijos ir kasdien po truputį skverbiasi gilyn.
Šiame kare esu nuo pat jo pradžios, daugiausia laiko praleidžiu pafrontės miestuose, nuolat bendrauju su civiliais ir su kariškiais.
Grįžus trumpam į Lietuvą, bičiuliai klausia – kodėl Kyjivas neįstengia atsiimti užgrobtų teritorijų arba kodėl rusija nepajėgia užimti visos Ukrainos.
Norint tai paaiškinti visų pirma tenka priminti, kad šiuolaikinis karas visai ne toks, kokį matome kino filmuose apie Antrąjį pasaulinį karą.
Tada technika nebuvo tiek pažengusi, ir, svarbiausia, nebuvo dronų.
Bepilotės skraidyklės visiškai pakeitė mūšių eigą.
Panašų klausimą, kodėl nei rusai, nei ukrainiečiai neįstengia jokiame fronto ruože padaryti spartaus prasiveržimo, uždaviau Sumuose vienos brigados vadui.
„Skaitydami pranešimus, jog per parą fronte buvo 120 ar 170 mūšių, civiliai įsivaizduoja, jog tai didelės kautynės. Iš tiesų dabar dažniausiai bandoma prasiveržti mažomis, 2–4 kareivių grupelėmis iš kelių pusių, nes didesnius susibūrimus iš karto pastebi žvalgybos dronų operatoriai. Žvalgybos dronai kybo 4–5 kilometrų aukštyje, jie nematomi, bet turi labai galingą optiką, dėl to tiek ukrainiečių, tiek rusų operatoriai viską akylai stebi. Jei mūsų operatorius pamato rusų karių susitelkimą ar veržimąsi, duoda nurodymą artileristams bei žemai skrendančių kovinių dronų operatoriams, ir šie atakuoja. Tą patį daro ir rusai. Priešai prasiveržti siekia ne tik pėsčiomis, bet ir motociklais ar keturračiais, o jų dronai ir artilerija tada apšaudo mūsų gynėjus. Mano brigados ginamame ruože prasiveržėlius pavyksta sunaikinti, tačiau kitur kas kiek laiko rusai prasmunka ir įsitvirtina naujose vietose, dėl to fronto linija pasistūmėja. Rusų žūna kelis kartus daugiau, nors mes turim mažiau karių ir mažiau dronų bei kitos technikos. Mūsų karių valia, kovingumas ir pasiaukojimas yra didesnis, todėl rusai įstengia prasiveržti nedaug kur ir po mažai. Jie rengia ir puolimus tankais bei gausesniais pėstininkų būriais, tačiau ne taip dažnai, kaip karo pradžioje, kai nebuvo tiek dronų. Mums puolimui trūksta karių“, – pasakojo Ukrainos kariuomenės karininkas.
Optimizmas blėsta
Bendraujant su ukrainiečiais jaučiamas nuovargis, išsekimas ir senkantis optimizmas.
Karo pradžioje, kai rusus pavyko nuvyti nuo Kyjivo ir pereiti į kontrpuolimą Charkivo regione, Ukrainos civiliai ir kariai tryško optimizmu.
Kalbėjo apie visų okupuotų teritorijų atsiėmimą ir greitą karo pabaigą.
Vėliau optimizmas blėso, bet atgimė JAV prezidentu tapus Donaldui Trampui, žadėjusiam greitą karo pabaigą.
Pesimistines ukrainiečių nuotaikas patvirtino ir prieš mėnesį paskelbti Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto (KTSI) tyrimo rezultatai.
Paklausti, kokią regite Ukrainą po 10 metų: klestinčią ES narę ar sugriautą šalį su didžiule gyventojų emigracija, dauguma akcentavo antrą variantą.
Jį rinkosi 47 procentai apklaustųjų, pozityvų šalies likimą spėjo 43, o neapsisprendusiųjų buvo 10 proc.
Per tokią pat apklausą 2022 metų pabaigoje tik 5 proc. tėvynę regėjo sugriuvusią, o net 88 proc. tuomet neabejojo Ukrainos naryste Europos Sąjungoje.
Net pernai gruodį laukdami JAV prezidento rinkimų rezultatų, 57 proc. ukrainiečių spėjo teigiamą likimą, 28 proc. neigiamą, o 15 proc. abejojo.
Dabar naujausius tyrimus komentavęs įtakingiausias Kyjivo dienraštis „Ukrainska Pravda“ teigia, jog karo eiga nusivylę gyventojai paskutines dideles viltis dėjo į D. Trampą, o šiam pažadų netesėjus paniro į dar didesnį pesimizmą.
Nuvilnijo mitingai
Garsus fronto žurnalistas Jurijus Butusovas karo pradžioje prognozavo, jog Ukraina laimės tik tokiu atveju, jei visa tauta bus mobilizuota kovai ir paramai frontui. Jis kaltina šalies valdžią to nesugebėjus padaryti.
Prieš savaitę Ukrainoje pirmą kartą nuo karo pradžios nuvilnijo protestų banga, nustebinusi tiek prezidentą, tiek Vakarų valstybes.
Net septyniolikoje miestų surengti mitingai, protestuojant prieš dviejų antikorupcinių institucijų nepriklausomumo likvidavimą.
Mitinguose prezidentas Volodymyras Zelenskis buvo kritikuojamas ne tik dėl nesugebėjimo pažaboti korupciją, bet ir dėl blogos naujų karių mobilizacijos.
Tarsi siekdamas atsikovoti tautiečių pasitikėjimą, prezidentas prieš kelias dienas įsakė nušalinti nuo pareigų į korupcijos aferą įsivėlusį Muchačiovo rajono vadovą Sergijų Gaidajų.
Pastarasis kartu su parlamentaru Oleksijumi Kuznecovu įtariami inicijavę dronų kariuomenei pirkimo aferą, per kurią už dronus buvo gerokai permokėta.
Nežinia, ar tai padidins pasitikėjimą prezidentu, nes korupcija įtariami ir jo paties patarėjai.
Per minėtą KTSI apklausą piliečių buvo prašyta įvardinti didžiausias valdžios klaidas.
Net 65 proc. apklaustųjų pirmoje vietoje nurodė korupciją.
Spėjama, kad korupcija, tiksliau – galimybė už pinigus išsipirkti iš tarnybos armijoje ir net išvykti į užsienį, tapo viena iš priežasčių, kodėl neturtingi vyrai ėmė slėptis nuo mobilizacijos.
Kai Charkive paklausiau pažįstamos ukrainietės, kodėl kaime nuo tarnybos slepia mieste gyvenantį brolį, ši atsakė – kodėl jis turi rizikuoti gyvybe, kai turčių ir politikų vaikai išsiperka.
Protestai ne be maskvos įsikišimo
Mobilizacijos vengimui įtakos turėjo ir tai, jog kariai negauna atostogų, tarnybos laikas nėra ribojamas, į mūšį siunčiami net ligoti, gausėja pranešimų apie žuvusiuosius ir stiprėja rusų puolimas.
Ant mobilizacijos vengiančių vyrų pyksta fronto kovotojai, tačiau dezertyrus aršiai gina žmonos ir šeimų nariai, kurie kartais net užsipuola karinių komisariatų darbuotojus.
Neseniai Vinicos mieste kelių šimtų žmonių minia bandė jėga išvaduoti į komisariatą suvežtus vyrus, kurie turėjo būti išsiųsti į frontą.
Policijai minią teko vaikyti ašarinėmis dujomis
Atakuoti komisariatus ragina ir maskvos agentai, internete siūlantys didelius pinigus už jų padegimus ir sprogdinimus.
Maskva neapsiriboja tokiomis provokacijomis. Raketomis bombardavo kelis komisariatus.
Spėjama, kad rusija darė įtaką ir antikorupciniams protestams.
Prašo paramos
Net ir turėdama kareivių bei ginkluotės persvarą, rusija neįstengia palaužti Ukrainos ir fronte į priekį skverbiasi labai lėtai.
Pafrontėje kalbinami Ukrainos kariai neslepia ryžto kovoti tiek ilgai, kiek reikės, ir prašo Lietuvos nenustoti jų remti.
Prašo padėti visais atvejais – jei karas baigsis greitomis taikos darybomis ir jei tęsis ilgai.
Dauguma ukrainiečių karių ir civilių spėja, kad karas tęsis dar mažiausiai keletą metų, tačiau dalis vis dar tikisi, kad D. Trampui pavyks jį užbaigti jau greitai.
E. Butrimo nuotraukos
