Maždaug septynerius metus tuščias stovėjęs ir vis labiau iręs buvęs konservų fabrikas Kranto gatvėje pagaliau turi naujus savininkus: jais praėjusią savaitę tapo Panevėžyje registruota R.Rimkevičiaus įmonė Jungtinis duonos centras. Beveik prieš 120 metų statytas ir į Kultūros vertybių apsaugos departamento sąrašus įtrauktas objektas tuščias stovėjo nuo pat jo privatizacijos, kai beveik prieš septynerius metus už 741 tūkstantį litų jį įsigijo bendra Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos įmonė “Bennett Distributors”.
Įkurtuvių galima tikėtis kitais metais
Jungtinio duonos centro direktorius Saulius Rimkevičius “Sekundei” patvirtino, kad praėjusią savaitę jo vadovaujama įmonė įsigijo buvusį konservų fabriką, tačiau apie kainą nenorėjo kalbėti, motyvuodamas, jog tai komercinė paslaptis. Tiesa, jis patvirtino, kad už pirkinį teko sumokėti daugiau, nei jis prieš septynerius metus atsiėjo B.Gudeliui. Kiek kartų pabrango neprižiūrėtas statinys, S.Rimkevičius nepasakė.
Paklaustas, kam bus pritaikytas buvęs konservų fabrikas, Jungtinio duonos centro direktorius aiškino, kad to nežino net įmonės savininkai. Pasak jo, pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių apsaugos departamento sąrašus, todėl pirmiausia būtina išsiaiškinti, ką jame galima daryti. Pasak S.Rimkevičiaus, tai turėtų paaiškėti per porą mėnesių, galbūt per tą laiką bus parengti ir maketai.
“Fabriką padarysime traukos objektu, kad jis puoštų miestą, o ne darkytų jo vaizdą,- sakė S.Rimkevičius.- Galbūt teiksime maitinimo paslaugas, bet apie konkretesnę veiklą nenorėčiau kalbėti”. Pasidomėjus, kada galima tikėtis, kad Kranto gatvėje bus atidarytas dar vienas traukos centras, S.Rimkevičius teigė, kad įkurtuvės galimos jau kitais metais.
Atrodo apgailėtinai
Einantieji Kranto gatve pastebi vis labiau irstančias buvusio konservų fabriko sienas, trupančias plytas, išdaužytus ar su visais rėmais išrautus langus, kiaurą stogą, vos besilaikančius stogvamzdžius. Nė kiek ne geriau pastatas atrodo ir iš kiemo. Ten įstiklintų langų beveik nebelikę, o jei koks ir yra, jame žioji skylės. Nebelikę ir daugumos durų, stogvamzdžių.
Dabar veikla vyksta tik šiaurinėje pastato dalyje, kur įsikūręs “Joglės” švaros centras ir kavinė “Kranto 12”.
Praėjo daugiau kaip dešimt metų
Daugiau kaip prieš dešimtmetį, 1994 metais, Panevėžio konservų fabrikas bankrutavo ir nutraukė veiklą. XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje raudonų plytų mūro pastatai priklausė valstybiniam (cariniam) monopoliui. Iki 1922 metų Kranto gatvėje buvo valstybinė degtinės pilstykla, o 1948 metais pastatai buvo pritaikyti valstybiniam vaisių ir daržovių konservų fabrikui. Daugiau kaip per keturis dešimtmečius dėl gamybos poreikių jo teritorijoje buvo pastatyta nemažai beverčių priestatų.
Pažadai liko pažadais
1998 metų birželio pradžioje bankrutavusio fabriko pastatus už 741 tūkstantį litų įsigijo bendra Lietuvos ir JAV uždaroji akcinė bendrovė “Bennet Distributors”. Tada bendrovės generalinis direktorius Rimvydas Jesinavičius žiniasklaidai yra sakęs, kad Kranto gatvėje turėtų būti įrengtas modernus viešbutis ir poilsio centras, kavinė-restoranas, sporto ir relaksacijos kambariai, baseinas ir kt. Bendrovės prezidentas Benas Gudelis nuo tiesaus atsakymo, kam bus panaudotas pastatas, išsisukdavo. Jis tvirtindavo, kad statinio paskirtis paaiškės tik atlikus rekonstrukcijos projektą.
Išgriovė “prielipus”
1999-ųjų vasarą, pasak buvusio Panevėžio konservų fabriko likvidatoriaus ir UAB “Bennet Distributors” pastato (Kranto g. 12) administratoriaus Gintauto Narkevičiaus, gavus Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento Paveldo centro leidimą buvo išgriauti sovietmečiu statyti “prielipai”. Tada buvęs administratorius sakė, kad išgriovus beverčius statinius iki tų pačių metų spalio bus parengtas projektas ir pradėti restauravimo darbai. Tačiau praėjo dar penki spaliai, prasidėjo dar vieni metai, o pamažu irstantys pastatai kaip stovėjo, taip ir tebestovi.
Tuomečio administratoriaus G.Narkevičiaus teigimu, statinio restauracijos projektas buvo parengtas 2000-ųjų vasario mėnesį, tačiau kodėl nebuvo pradėti darbai, jis negalėjo pasakyti. Vyriškis tvirtindavo, kad viską sprendžia savininkai, tačiau jie jokių nurodymų dėl restauravimo nėra davę. Tuomet G.Narkevičius spėliojo, kad galbūt “Bennet Distributors” prezidentas Benas Gudelis laukia, kol Seimas priims azartinių lošimų įstatymą. Tačiau ir jį priėmus per kelerius metus darbai nė per plauką nepasistūmėjo, o apsukrūs Panevėžio verslininkai lošimo namus įsteigė kitoje vietoje.
Fabrikas gerokai pabrango
Prieš maždaug penkerius metus kalbintas UAB “Bennet Distributors” generalinis direktorius R.Jesinavičius tikino, kad buvusiame konservų fabrike turėtų atsirasti viešbutis, poilsio centras, kavinė-restoranas, sporto ir relaksacijos kambarių, baseinas. Tada (2000-ųjų viduryje) bendrovės prezidentas Benas Gudelis vylėsi, kad rekonstrukcija bus baigta ir patalpos bus įrengtos 2001 metų pradžioje. Tačiau prireikė dar kelerių metų, kad būtų vėl prabilta apie vaiduokliu tapusį pastatą miesto centre ant vaizdingos Senvagės kranto. Nekilnojamojo turto vertintojai įsitikinę, kad B.Gudelis laukė, kol Panevėžyje pakils nekilnojamojo turto kainos. Yra manančiųjų, kad už buvusį konservų fabriką UAB “Bennet Distributors” galėjo gauti iki 3 milijonų litų. Lieka tikėtis, kad raudonų plytų mūras Kranto gatvėje gana greitai tikrai taps traukos centru.
Gintautas Subačius
tel. (8-655) 04726, gintas@sekunde.com
