“Kalnapilio-Tauro grupės” aludariai ir dar dvi stambios
alaus bendrovės turėtų greitai išgirsti Konkurencijos tarybos atsakymą į jiems
itin rūpimą klausimą, ar bendrovė “Švyturys-Utenos alus” nepiktnaudžiauja savo dominuojančia padėtimi šalies alaus rinkoje.
Konkurencijos taryba dar 2003 metų spalio mėnesį gavo “Kalnapilio-Tauro grupės”, “Ragučio”, “Gubernijos” bendrovių skundą. Tačiau jis iki šiol nėra iki galo išnagrinėtas. Konkurencijos tarybos verdiktą tikimasi išgirsti artimiausiomis savaitėmis.
“Prieš priimant sprendimą, mums reikėjo nuodugniai išnagrinėti visą alaus rinką”, – “Sekundei” sakė Vytautas Gliebus, Konkurencijos tarybos vartojimo prekių skyriaus vedėjas.
Jis pažymėjo, kad Konkurencijos taryba, įvertinusi kiekvienos bendrovės rinkos dalį, jų eksporto ir importo rodiklius, kiekvieno iš maždaug 90 Lietuvos alaus gamintojų veiklą, turi priimti teisingą sprendimą.
Elonas Šatas, vartojimo prekių skyriaus vyresnysis specialistas, “Sekundei” sakė, kad negalima teigti, jog aludarių skundas nagrinėjamas per ilgai. Tai, kad pateikti faktai tiriami ilgiau kaip metus, nėra rekordas.
“Būna, jog skundas nagrinėjamas net 3-5 metus, nes tyrėjams reikia surinkti labai daug medžiagos”, – teigė E.Šatas. Pasak jo, verdiktą dėl aludarių ginčo priims penki asmenys – Konkurencijos tarybos pirmininkas ir keturi jos nariai.
Dominavimo įrodymai
E.Šatas išvardijo, kuo aludariai apkaltino savo didžiausią konkurentą. Visų pirma, “Kalnapilis” ir jo sąjungininkai pateikė Konkurencijos tarybai duomenis, jų nuomone, įrodančius, kad “Švyturys-Utenos alus” tikrai dominuoja rinkoje.
Pareiškėjų teigimu, “Švyturys-Utenos alus” turi 48,27 proc. šalies alaus rinkos, “Kalnapilio-Tauro grupė” – 23,17 proc., “Gubernija” – 10,54 proc., “Ragutis” – 9,28 proc., o kiti smulkieji alaus rinkos dalyviai – 8,29 proc.
Pasak E.Šato, šiuos skaičius Konkurencijos taryba privalėjo patikrinti, nes negali jais aklai pasikliauti. Ar aludarių duomenys apie padėtį rinkoje yra teisingi, taryba skelbs vėliau.
Skunde teigiama, kad “Švyturys-Utenos alus”, naudodamasis gerai žinomu Lietuvos alaus rinkoje prekės ženklu “Ekstra” bei pasaulyje žinomu “Carlsberg” prekės ženklu, įgyja absoliutų pranašumą prieš kitus alaus rinkos dalyvius. Tad norėdamas įeiti į šią rinką ūkio subjektas susiduria su neatgaunamomis sąnaudomis – investicijomis į prekių ženklus ir firmos vardą.
Nepatenkinti aludariai taip pat nurodo, jog “Švyturys-Utenos alus”, turėdamas daugiau informacijos apie rinką, gali pateikti geresnius verslo planus, ir, gaudamas didelį pelną bei turėdamas gerą reputaciją rinkoje, turi geresnes finansavimo galimybes, o kitos alaus bendrovės, siekdamos didinti gamybinius pajėgumus, susiduria su finansavimo problema, nes dauguma jų dirba nuostolingai.
Minėtos aplinkybės bei tai, jog nauji gamintojai nebando įeiti į rinką, pareiškėjų teigimu, rodo, jog įėjimo į Lietuvos alaus rinką kliūtys yra didelės, o “Švyturys-Utenos alus”, užimdamas 48,27 proc. šios rinkos, gali daryti lemiamą įtaką šioje rinkoje, todėl joje ir dominuoja.
Kliūtys patekti į rinką
“Kalnapilis” ir jo sąjungininkai tvirtino, kad prekybos tinkluose “Švyturio-Utenos alaus” produkcijos plotai užima daugiau nei pusę prekybai alumi skirto ploto, todėl tikėtina, kad “Švyturys-Utenos alus”, primeta savo sąlygas prekybos tinklams ir siekia riboti, jog kiti alaus gamintojai patektų į rinką.
Aludarių teigimu, “Švyturys-Utenos alus”, sudarydamas sutartis dėl reklamos su barais, kavinėmis, restoranais, jose nustato nesąžiningas pirkimo sąlygas, primeta papildomus įsipareigojimus, kurie pagal komercinį pobūdį ir paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu.
Kaip nurodo skundo autoriai, pagal minėtas sutartis, barams, kavinėms, restoranams už reklamines paslaugas mokamas atlyginimas priklauso nuo parduoto alaus kiekio, taigi sukuriama lojalumo sistema, trukdanti kitiems aludariams patekti į rinką.
E.Šatas pranešė, kad remdamiesi pateiktais argumentais aludariai apibendrina skundą: “Švyturys-Utenos alus” piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi šalies alaus rinkoje – riboja konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų įmonių galimybes veikti rinkoje, pažeidžia vartotojų teises pasirinkti norimą produktą.
Grobuoniškos kainos
“Kalnapilis” ir kiti pareiškėjai taip pat nurodė, jog Latvijos alaus gamintojas “Aldaris”, kaip ir “Švyturys-Utenos alus”, priklausantis Skandinavijos koncernui “Baltic Beverages Holding”, nuo 2003 metų rugsėjo mėnesio Lietuvos rinkai pradėjo tiekti “Taupos” alų plastmasine tara, jo kaina yra grobuoniška. Pareiškėjų teigimu, tokiais veiksmais koncernas “Baltic Beverages Holding” siekia išstumti konkurentus iš Lietuvos alaus rinkos.
Mažmenininkai irgi nepatenkinti
E.Šatas taip pat pateikė informaciją, kad alaus rinkos lyderio veiksmais nepatenkinti ne vien aludariai, bet ir mažmenininkai. Teigiama, kad šių metų rugsėjo mėnesį įvedus nuolaidų kortelių sistemą bendrovėje “Norfos mažmena”, “Švyturys-Utenos alus” nustatė minimalias bendrovės tiekiamų alaus produktų pardavimo pirkėjams kainas ir paragino “Norfos mažmeną” laikytis šių kainų.
Atsisakius sudaryti susitarimą dėl minimalių kainų, teigiama, kad “Švyturys-Utenos alus”, norėdamas priversti “Norfos mažmeną” sudaryti susitarimą dėl minimalių jo gamybos gėrimų kainų, ėmėsi tam tikrų priemonių – atsisakė taikyti marketingo nuolaidas, pakeitė savo gaminamo alaus tiekimo sąlygas, netiekia tuščių alaus dėžių.
Mažmeninės prekybos įmonė tvirtina, kad šiais veiksmais “Švyturys-Utenos alus”, piktnaudžiaudamas dominuojančia padėtimi alaus rinkoje, bando primesti nesąžiningas kainas bei panašaus pobūdžio sutartyse taiko diskriminacines sąlygas atskiriems platintojams, taigi sudaro skirtingas konkurencijos sąlygas.
“Tikimės, kad sprendimas, ar alaus rinkoje iš tiesų piktnaudžiaujama, bus priimtas jau šį mėnesį”, – sakė E.Šatas.
Romanas Zinčenka
tel. 511223, roman@sekunde.com
