Dauguma senųjų daugiabučių Lietuvoje buvo statyti pagal standartus, neatitinkančius šiandienos saugos reikalavimų. Tačiau gyventojai dažnai nesiima veiksmų, kol neįvyksta nelaimė, nes neįvertina situacijos ar nesupranta, kad pavojus yra realus. Ekspertai įspėja, kad būtent netinkamai prižiūrima pastato infrastruktūra, laiku nepašalinti defektai ir neatlikti būtini remonto darbai dažnai tampa gaisrų priežastimi.
Seni daugiabučiai – tylūs rizikos židiniai
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Aurelijus Česūnas pabrėžia, kad senuose daugiabučiuose gaisro riziką kelia neveikiančios gaisrinės saugos sistemos ir pasenusi elektros instaliacija. Negana to, dažnai avariniai išėjimai yra užblokuoti, o koridoriai – užstatyti daiktais.
„Egzistuoja klaidingas saugumo jausmas – daugelis mano, kad gaisrai nutinka tik kitiems, o jų būstas ar pastatas yra saugūs. Svarbi gaisrų priežastis yra ir ekonominiai motyvai – instaliacijoms, signalizacijoms ar kitų sistemų atnaujinimui reikia investicijų, kurių gyventojai dažnai nenori ar negali skirti. Prie problemos prisideda ir informacijos trūkumas – žmonės dažnai nežino, kad avariniai išėjimai yra užkalti, elektros instaliacija netvarkinga, o signalizacija neveikia, kol neįvyksta nelaimė“, – aiškina A. Česūnas.
Anot jo, grėsmę kelia ir savavališki balkonų pertvarkymai, per kuriuos panaikinami išėjimai, ir tai, kad institucijos neturi teisės be sutikimo tikrinti butų. Tokie apribojimai dažnai neleidžia laiku pastebėti rizikų ir jas pašalinti.
Renovacijos priemonės: ko nepamiršti?
A.Česūno teigimu, renovacija yra puiki galimybė ne tik padidinti energinį efektyvumą, bet ir sustiprinti gaisrinę saugą, atnaujinant inžinerines sistemas.
„Vienas svarbiausių žingsnių – gaisrinės saugos sistemų modernizavimas. Taip pat būtina peržiūrėti ir sutvarkyti vėdinimo sistemas, o fasadams šiltinti būtina naudoti tik tas medžiagas (statybos produktus), kurios numatytos pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekte“, – tvirtina A. Česūnas.
Svarbu įrengti dūmų detektorius, sutvarkyti avarinius išėjimus bei atnaujinti gaisrinio vandentiekio ir žaibosaugos sistemas.
Valstybės parama – ir saugumui užtikrinti
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas primena, kad šias priemones galima finansuoti valstybės lėšomis – per subsidijas ar lengvatinius kreditus.
Pasak jo, rengdamas daugiabučio namo modernizavimo investicijų planą, rengėjas privalo atsakingai įvertinti visų pastato elementų, įrenginių ir inžinerinių sistemų būklę, turinčią įtakos gaisrinei saugai. Remiantis šiuo vertinimu, investicijų plane būtina numatyti visas reikalingas priemones, kurios, įgyvendintos kompleksiškai, užtikrintų, kad modernizuotas pastatas atitiktų teisės aktuose nustatytus gaisrinės saugos reikalavimus. Modernizuojant yra galimybė pakeisti seną, dažnai nebesaugią bendro naudojimo elektros instaliaciją, išvalyti ir sutvarkyti ventiliacijos šachtas bei dūmtraukius, įrengti ar atstatyti žaibosaugos sistemas, sutvarkyti stogą ir fasado elementus, pakeisti senas, priešgaisrinių reikalavimų neatitinkančias išorines duris.
Paraiškas valstybės paramai daugiabučio renovacijai gauti galima teikti iki spalio 1 dienos. Daugiau informacijos apie galiojantį kvietimą ir finansavimo sąlygas: apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
