Laikas teka tolygiai, tačiau mūsų organizmas vystosi pagal savas taisykles.
Vaikystėje augame taip greitai, kad nespėjame keisti batų, o jaunystėje atrodome lyg sustingę viename lygmenyje.
Vėliau staiga imame pastebėti, kad nuovargis ateina greičiau, raukšlės gilėja, o atsigauti po bemiegės nakties jau nebėra taip paprasta.
Mokslininkai mano, kad tam tikrame amžiuje mes pradedame senti ypač sparčiai.
Kada žmogus tampa senas
Dauguma žmonių spartesnį senėjimą pastebi sulaukę maždaug 50 metų, ir tai nėra atsitiktinumas.
Tyrimai rodo, kad būtent šiame amžiuje organizmas pradeda jaustis vis prasčiau.
Iki 40–45 metų pokyčiai vyksta švelniai, tačiau po penkiasdešimties audiniai ir organai ima senti greičiau.
Vienos pirmųjų „pasiduoda“ kraujagyslės, todėl padidėjęs kraujospūdis, dusulys ir nuovargis tampa vis dažnesni.
Tai nereiškia, kad iki tol nieko nevyksta, tačiau būtent apie 50-uosius organizmas tarsi persijungia į kitą režimą, ir metų našta pradeda jaustis kur kas aiškiau.
Kaip nustatomas organizmo amžius
Tokios išvados mokslininkai priėjo tyrinėdami skirtingo amžiaus žmonių audinių baltymus.
Baltymai – tai lyg maži žymekliai, parodantys, kas vyksta organizme.
Kai jų sudėtis keičiasi, tai rodo pokyčius pačiuose audiniuose.
Tyrėjai išanalizavo šimtus širdies, odos, plaučių, kepenų, raumenų ir kitų organų mėginių bei pastebėjo vieną bendrą dalyką: po penkiasdešimties metų baltymų „parašai“ keičiasi daug greičiau.
Tai reiškia, kad organai sensta intensyviau.
Kurie organai sensta greičiausiai
Ypač aiškiai tai matyti kraujagyslėse.
Aorta – pagrindinė ir didžiausia kraujagyslė – viena pirmųjų parodo ryškius su amžiumi susijusius pakitimus. P
o jos seka blužnis ir kasa, kurios taip pat ima veikti lėčiau.
Tokie pokyčiai daro organizmą jautresnį ligoms.
Pavyzdžiui, didėja širdies ir kraujagyslių sutrikimų, medžiagų apykaitos problemų, fibrozės ir kepenų ligų rizika.
Tai paaiškina, kodėl daugelis lėtinių ligų aktyviau pasireiškia būtent po 50 metų.
