Kanapių sėklų vieta – mūsų lėkštėje, įsitikinę mitybos specialistai. Ir visai nesvarbu, kokį patiekalą į tą lėkštę dedate!
Kanapių sėklų vieta – mūsų lėkštėje, įsitikinę mitybos specialistai. Ir visai nesvarbu, kokį patiekalą į tą lėkštę dedate!O faktas, jog šiose smulkiose traškiose sėklytėse – lukštentos jos ar ne, – slypi didžiulis kiekis maistinių medžiagų, tėra tik ledkalnio viršūnė, priduria ekspertai.
Retas balansas
Jeigu jau įsivaizduojate, kad iš kanapių sėklų gausite ir „papildomos“ naudos, nuvilsime. Nors kanapės ir marihuana yra ta pati rūšis – Cannabis sativa, – savo poveikiu tai visiškai skirtingi augalai, taigi parduotuvėse pardavinėjamose sėklytėse TO poveikio nėra visai. Užtat kitokio gero – per akis.
Sunku ir patikėti, kiek daug tokiuose smulkiuose grūdeliuose telpa.
Pirmiausia, kanapių sėklos turtingos omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių, padedančių reguliuoti cholesterolio, trigliceridų kiekius, kraujospūdį. Mūsų kūnas pats šių gerųjų rūgščių gaminti nesugeba, todėl labai svarbu apsirūpinti jomis iš maisto – kad ir lašišos, graikinių riešutų ar tų pačių kanapių sėklų.
Dar vadinamų polinesočiosiomis riebalų rūgštimis, „omegų“ teigiamas poveikis sveikatai gerai žinomas. Tačiau taip jau yra, kad dauguma žmonių su maistu gauna pernelyg daug omega-6 riebalų rūgščių ir gerokai per mažai omega-3. Įtraukę į savo valgiaraštį kanapių sėklas, padėsite įsivyrauti pusiausvyrai.
2015-aisiais buvo atliktas tyrimas – tiesa, ne su žmonėmis, bet vis tiek reikšmingas. Jis parodė, kad pridėjus į vištų lesalą kanapių sėklų ir kanapių sėklų aliejaus, šios pradėjo dėti kiaušinius su didesniu omega-3 rūgščių kiekiu tryniuose, o bendras omega-3 ir omega-6 rūgščių balansas buvo sveikesnis.
Vitaminai ir mineralai
Dar kanapių sėklos – puikiausias vitamino E bei mineralų, tokių, kaip kalis, magnis, kalcis, geležis, cinkas, šaltinis. Yra jose ir fosforo, ir B grupės vitaminų (B6, niacino, riboflavino, tiamino, folato).
Vitaminas E – galingas antioksidantas, mažinantis organizmo patiriamą oksidacinį stresą, padedantis kontroliuoti diabetą ir potencialiai net galintis palengvinti osteoartritą.
Kanapių sėklose sukauptų antioksidantų poveikio pakanka daugybės negalavimų simptomams nuslopinti, ne tik sąnarių, bet ir širdies sveikatos, odos būklę pagerinti.
Na, o sėklose esantys mineralai reikšmingi kone visoms pagrindinėms organizmo funkcijoms, pradedant imunitetu ir baigiant smegenų veikla.
Baltymai
Jie – įspūdingiausias kanapių sėklų turtas. Didžioji dauguma visaverčių baltymų sukaupti gyvulinės kilmės maiste: mėsoje, kiaušiniuose, pieno produktuose. Bet kanapių sėklos – vienas iš vos kelių visaverčių augalinių baltymų šaltinių. Tai reiškia, kad kanapėse yra visų 9 pagrindinių aminorūgščių, kurių žmonių organizmas pats negamina.
Baltymų kanapių sėklose beveik tiek pat, kiek sojų pupelėse: 30 g, arba maždaug 3 šaukštuose – 9,46 g. Ypač jose gausu arginino – širdies sveikatai be galo svarbios aminorūgšties. Bet apie tai vėliau.
Ląsteliena
Maistinės skaidulos, arba ląsteliena – kita priežastis vertinti kanapių sėklas. Tiesa, kadangi didžioji dalis jos sukaupta sėklikių lukštuose, norint gauti naudos geriausia pirkti jas nelukštentas.
Nors ir lukštentos kanapių sėklos taip pat puikus ląstelienos šaltinis: 3 šaukštuose jos yra maždaug 1,2 g. Kodėl tai svarbu? Nes kasdien organizmui gaunant pakankamai maistinių skaidulų:
• mažėja apetitas,
• lengviau palaikomas stabilus kūno svoris,
• lengviau stabilizuojamas cukraus kiekis kraujyje,
• gerėja virškinimo trakto sveikata.
Nauda smegenims
Grįžtant prie konkrečios naudos, kurią kanapių sėklos teikia mūsų sveikatai, galima drąsiai teigti, kad jų poveikis žmogaus kūnui stebėtinai platus – faktiškai nuo galvos iki kojų.
Pavyzdžiui, kanapių sėklos gali apsaugoti smegenis.
Žurnale „Food Chemistry“ buvo aprašytas Italijos mokslininkų 2018-aisiais atliktas tyrimas, kurio metu tie nustatė, jog stiprų antioksidacinį kanapių sėklų ekstrakto poveikį greičiausiai lemia sudėtyje esantis kanabidiolis (CBD). O šis bei kiti sėklose randami junginiai gali turėti neuroprotekcinį, uždegimą slopinantį poveikį bei padėti suderinti imuninę sistemą. Dėl šių priežasčių kanapių sėklos yra potencialus pagalbininkas sergantiesiems neurologinėmis ligomis:
• Parkinsono.
• Alcheimerio.
• Išsėtine skleroze.
• Neuropatija.
• Vaikų traukuliais (įskaitant epilepsiją).
Nauda širdžiai
Medikų patikinimu, omega-3 rūgštys gerina širdies sveikatą ir mažina jos ligų bei aritmijos riziką. O drauge su omega-6 riebalų rūgštimi – tuo labiau.
Tačiau šiuo atžvilgiu bene svarbiausia kanapių sėklose esanti aminorūgštis argininas, mat mūsų organizme ji virsta azoto oksidu. Azoto oksidas savo ruožtu nepaprastai reikšmingas arterijoms ir venoms, nes padeda joms išsiplėsti, kai reikia, išlaiko kraujagyslių sieneles lygias ir elastingas.
Aišku, kad turėtumėte sveiką širdį, vien krimsti kanapių sėklas neužteks. Bet jeigu kartu palaikysite normalų kraujospūdį, sveikai maitinsitės ir mankštinsitės, širdies nepakankamumo rizika gali sumažėti.
Apsauga nuo uždegimų
Ką dar gali padaryti kanapių sėkloms būdingas subalansuotas omega-3 ir omega-6 rūgščių komplektas, tai slopinti uždegimus. Tačiau „omegos“ ne vienintelės, užtikrinančios tokį poveikį: sėklose dar gausu ir gama linoleno rūgšties (GLA) – kitos polinesočiosios riebalų rūgšties, taip pat galinčios kovoti su uždegimais.
Tiesa, yra vienas „bet“: nors keli su gyvūnais atlikti bandymai parodė, jog gama linoleno rūgšties uždegimą slopinantis poveikis itin galingas, tyrimuose su žmonėmis ji ne visada buvo veiksminga. Gali būti, jog dėl to kaltas mūsų pačių organizmas. Jo gama linoleno rūgšties perdirbimo mechanizmas itin sudėtingas, tai paaiškintų, kodėl rūgštis gyvūnus veikia visus vienodai, o žmones – vienus labiau, kitus visai niekaip.
Taip pat reikia turėti omenyje, kad tyrimus atliekantys mokslininkai naudoja gerokai didesnės koncentracijos kanapių sėklų ekstraktus, todėl vien valgant sėklas tokio dramatiško efekto nebus įmanoma pasiekti.
Kita vertus, svarbūs visi prieinami būdai uždegiminiams procesams žmogaus organizme slopinti, nes taip lengviau kontroliuoti tokių lėtinių ligų bei būklių, kaip metabolinis sindromas, II tipo diabetas, artritas, širdies ligos, nealkoholinis kepenų suriebėjimas, simptomus.
Nauda odai
Ar žinojote, kad atopinis dermatitas ir aknė gali atsirasti dėl lėtinių uždegiminių procesų mūsų organizme? Vadinasi, kanapių sėklose esantys junginiai turėtų padėti ir nuo jų.
Mokslininkai linkę manyti, jog prebiotikai ir augalinės skaidulos prisideda prie atopinio dermatito gydymo. O kanapių sėklose skaidulų labai daug.
Aknę, kaip visi žinome, gali išprovokuoti netinkama mityba. Būdų kaip, yra ne vienas, tačiau viena galimų priežasčių – omega-3 rūgšties deficitas maiste. Rūgšties, kurios, kaip išsiaiškinome, kanapių sėklose tiek daug, kad aknės simptomai gali gerokai palengvėti.
Bet vėlgi, nors 2018 metais tirta mitybos pokyčių įtaka odos ligoms parodė, kad daugiau omega-3 maiste sušvelnina aknės simptomus, tam patvirtinti reikalingi tolesni tyrimai.
Nauda sąnariams
Yra priežasčių manyti, jog kanapių sėklos palengvina sunkios ir skausmingos autoimuninės ligos – reumatoidinio artrito simptomus. Dar 2014 metais atlikus tyrimus su žmogaus ląstelėmis buvo atrasta, jog kanapių sėklų aliejus turi antireumatinį poveikį. Bet ketveriais metais vėliau nustatyta, kad vis dėlto kalbėti apie kanabinoidų efektyvumą gydant reumatus ankstoka – trūksta išsamių įrodymų.
Nepaisant to, sako specialistai, tikrai nebus blogiau, jeigu kartu su maistu imsite vartoti kanapių sėklas. Malonus, riešutus primenantis jų skonis patiekalus tik pagardins, tad berkite grūdelius ant salotų, į troškinius, sriubas, makaronus, sausus pusryčius ir jogurtą, glotnučius ir kepinius, apvoliokite kanapių sėklose žuvį ar mėsą prieš kepdami. Visi būdai bus tik į sveikatą.
Dydis – dar ne viskas!
Valgomos augalų sėklos, mitybos specialistų apgailestavimu, dar neužima pelnytos vietos daugumos mūsų valgiaraščiuose. Tai labai didelis minusas, nes daugelio sėklų maistinė vertė yra ne ką mažesnė, nei riešutų.
Tiesa, visų šių mažučių grūdelių sandara skiriasi – vienuose yra daugiau vienokių medžiagų, kituose – kitokių. Tačiau visos sėklos yra neginčijamai maistingos.
Sezamai. Vertingas kalcio šaltinis, taigi tikras išsigelbėjimas žmonėms, netoleruojantiems pieno produktų. Vos šaukštas šių smulkių kvapių grūdelių parūpina 10 proc. organizmui reikalingos paros kalcio normos, kad kaulai būtų stiprūs ir neišretėtų.
Taip pat sezamuose nemažai vario – mineralo, reikalingo aprūpinti organizmą pakankama energija ir užtikrinti neurotransmiterių sintezę.
Sezamų sėklos būna dviejų rūšių – lukštentos (balkšvos) ir nelukštentos (auksaspalvės). Būtent pastarosiose, anot dietologų, kalcio yra šiek tiek daugiau.
Juodiesiems sezamams būdingas ir didesnis antioksidantų kiekis.
Ispaniniai šalavijai. Lenkia kitas sėklas tirpiųjų maistinių skaidulų kiekiu. Kai šios skaidulos susimaišo su skrandyje esančiais skysčiais, virsta į gelį panašia mase. Šioji lėtina maisto virškinimą ir taip ilgiau užtikrindama sotumo jausmą.
Ispaninių šalavijų sėklos gali tapti idealia priemone ne tik nuo persivalgymo. Tirpiosios maistinės skaidulos taip pat lėtina ir cukrų pasisavinimą, taigi padeda reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje.
Yra šiose sėklose ir širdžiai labai reikalingų omega-3 riebalų rūgščių, ir kaulams svarbaus fosforo.
Moliūgų sėklos. Veiksminga priemonė padidinti magnio atsargas, taigi pagerinti arterinį kraujospūdį ir taip sumažinti širdies kraujagyslių sistemos problemų, pavyzdžiui, insulto, riziką.
Moliūgų sėklose taip pat gausu vitamino K, kuris reikalingas kraujo krešėjime ir kaulų metabolizme dalyvaujančių baltymų gamybai.
Sėmenys. Vienas gausiausių alfa linoleno rūgšties – omega-3 riebalų, be galo svarbių širdies sveikatai, – šaltinių. Net ir nedidelis šios rūgšties kiekis organizme paverčiamas sveikaisiais riebalais, naudingais ne vien širdžiai, bet ir smegenims.
Sėmenys irgi turtingi tirpiųjų maistinių skaidulų: reguliuojančios cholesterolio kiekį kraujyje, jos irgi padeda apsaugoti širdį.
Turėkite omenyje, kad geriausia vartoti maltas linų sėklas, mat kietas lukštas trukdo jas virškinti.
Saulėgrąžos. Išskirtinis vitamino E šaltinis. O tyrimai rodo, kad vartojamas dideliais kiekiais šis riebaluose tirpstantis vitaminas ir antioksidantas gali atitolinti kai kuriuos protinių funkcijų nykimo aspektus, pavyzdžiui, atminties silpnėjimą su amžiumi.
Bet tai dar ne visi vitamino E privalumai. Kai gaunamas iš maisto, jis gali padėti sumažinti tam tikrų vėžio formų (storosios žarnos, krūties, prostatos) riziką.
