Dėl to, kad pridarėte klaidų – ir greičiausiai dar vasaros pradžioje. Arba tada, kai augalą sodinote.
Dėl to, kad pridarėte klaidų – ir greičiausiai dar vasaros pradžioje. Arba tada, kai augalą sodinote.Neblėstantį raganių populiarumą lengva paaiškinti. Kuriant kraštovaizdį šio dekoratyvinio laipiojančio augalo galimybės praktiškai neribotos, o žiedai tiesiog gniaužia kvapą.
Tačiau tam, kad raganės aktyviai augtų, klestėtų ir džiugintų tų puikių žiedų gausa, joms reikia skirti daug dėmesio ir griežtai laikytis agrotechnikos.
Įnoringosios sodo karalienės
Šviesiamėgės raganės idealiai tinka įvairiems vertikaliems paviršiams – sodo pavėsinėms dekoruoti, neišvaizdžioms tvoroms pridengti, aukštų medžių kamienams ryškiomis žiedų „lėkštelėmis“ papuošti.
Raganes galima net vazonuose auginti ir kasmet sode kurti vis kitokias rafinuotas augalų kompozicijas.
Selekcininkai yra išvedę gausybę raganių veislių, besiskiriančių žiedų dydžiu ir spalvų palete. Tačiau kartais jos subrandina tik pavienius pumpurus arba išvis atsisako žydėti. Tai reiškia, kad jūs dėl nežinojimo ar neapdairumo pažeidėte raganių priežiūros taisykles.
Netinkamas laistymas
Vargu ar kuris nors pamirštume palieti daržovių lysves ir gėlynus – ypač per vasaros karštymetį. Tačiau su laistymo dažniu ir vandens kiekiu klaidų, būna, padarome dažnas. Ir to gali pakakti, kad raganės liautųsi krovusios žiedpumpurius.
Raganių laistymo normos skiriasi priklausomai nuo krūmų amžiaus ir oro sąlygų.
Vyraujant įprastiems vasariškiems orams su retais krituliais augalus reikia laistyti mažų mažiausiai kartą per savaitę. Užėjus karščiams – dažniau, iki 2–3 kartų per savaitę.
Jauniems raganių sodinukams pakanka 10 litrų vandens vienam krūmui, suaugusiems – ne mažiau kaip 20 litrų.
Ištikus didelei sausrai, vandens kiekį būtina padidinti pusantro ar net du kartus.
Raganių laistymo technika irgi turi savų subtilybių. Vandenį svarbu lieti išskirtinai prie šaknų ir taip, kad jo nepatektų į krūmo vidurį.
Be to, vanduo turi būti pastovėjęs, šiltas. Ir prasiskverbti į dirvožemį 30–40 cm.
Praėjus dienai ar dviem po laistymo, jeigu raganės krūmas nemulčiuotas, rekomenduojama atsargiai papurenti žemę aplink jį. Kad geriau prasiskverbtų oras ir šaknų sistema galėtų normaliai kvėpuoti.
Maisto stygius
Maisto medžiagos gyvybiškai svarbios raganių vystymuisi, taigi jų deficitas gali tapti viena iš priežasčių, kodėl augalas atrodo lyg ir sveikas, tačiau nežydi.
Per sezoną raganėms reikalingi keturi pagrindiniai tręšimai, užtikrinantys joms aktyvų augimą ir gausų žydėjimą.
Trąšas galima rinktis tiek organines, tiek mineralines. Pavyzdžiui:
• galvijų mėšlo tirpalą (santykis su vandeniu 1:10),
• vištų mėšlo užpilą (santykis su vandeniu 1:15 arba 1:20),
• kompleksines mineralines trąšas (20–40 g kibirui vandens).
Visgi optimalu yra naudoti abiejų tipų trąšas iš eilės. O pastebėjus maisto medžiagų trūkumo ženklus – sulėtėjusį augimą, pageltusius lapus, susmulkėjusius žiedus – papildomai patręšti per lapus ir nupurkšti raganes karbamido tirpalu (0,5–1 šaukštas 10 litrų vandens).
Tam, kad raganės apsipiltų puošniais žiedais, vasariniams tręšimams būtina naudoti didesnį kiekį fluoro ir kalio, todėl patogiausia rinktis kompleksines trąšas, kuriose minėtų elementų daugiau nei azoto.
Liepą arba rugpjūtį raganes galima dar palieti superfosfato arba kalio sulfato tirpalu (25–30 g trąšų kibirui vandens).
Kad stimuliuotų žiedpumpurių formavimąsi, kai kurie augintojai anksčiau tręšdavo raganes boro rūgštimi. 2 g jos ištirpindavo stiklinėje karšto vandens, įberdavo kalio permanganato ant peilio galiuko, kruopščiai išmaišydavo, kad ištirptų visi kristalai, tada šį koncentratą atskiesdavo 10 litrų vandens ir laistydavo krūmus. Vienam augalui būdavo rekomenduojama užpilti 5–6 litrus tirpalo, bet ne dažniau kaip sykį per mėnesį, kad nepersisotintų.
Dabar galima įsigyti jau paruoštų skystų boro trąšų, kurias naudoti daug paprasčiau – tereikia vadovautis nurodymais instrukcijoje.
Svarbiausia nepamiršti prieš bet kokį tręšimą žemę aplink raganes gausiai sulaistyti paprastu vandeniu, kad trąšos nenudegintų šaknų.
Per rūgšti žemė
Dar viena galima priežastis, trukdanti pražysti jūsų raganėms, – dirvožemio pH ir per didelis jo tankis.
Problema ta, kad dauguma raganių mėgsta lengvą, orui laidžią dirvą – silpnai šarminės reakcijos ar bent jau neutralią. O sunkioje rūgščioje žemėje jos ne tik atsisako žydėti, bet ir pradeda sirgti.
Todėl prieš sodinant raganę patariama visada pagerinti dirvožemį kompostu arba humusu, durpėmis, upės smėliu ir pabarstyti dolomitmilčių rūgštingumui sumažinti (200–300 g po kiekvienu augalu).
Kad žemė, kurioje auga raganės, ir liktų joms tinkama, kasmet pavasarį derėtų palaistyti augintines kreidos (1 šaukštas 10 litrų vandens) arba dolomitmilčių (100 g tam pačiam kiekiui vandens) tirpalu.
Jeigu nepadarėte to, kai reikėjo, o dabar matote, kad raganė aiškiai kuo nors nepatenkinta, pabandykite išmatuoti žemės rūgštingumą po krūmu. Ir jeigu jis per didelis, būtinai ištaisykite klaidą.
Tinkamos atramos trūkumas
Raganės – vijokliai, laukinėje gamtoje apraizgantys medžių kamienus ir krūmus. Todėl ir auginamos sode jos privalo turėti vertikalią atramą ir augdamos būti lenkiamos prie jos.
Tačiau bet kokia atrama raganėms netiks – ji turi pasižymėti tam tikromis savybėmis.
Pirmiausia, tai turi būti patikima konstrukcija: silpnesnė gali sulūžti nuo tankaus krūmo svorio jau po pirmo lietaus.
Antra: raganėms tinkamiausios medinės atramos. Metalinių patartina vengti – ant jų besiraitydamos raganės žydės gerokai kukliau, nes vasaros dienomis atrama įkais.
Galiausiai, sodindami raganę palei namo ar ūkinio pastato sieną, būkite atidūs – įkaskite krūmą toliau nuo lietvamzdžių, antraip lietingomis dienomis augalas kęs drėgmės perteklių.
Apsinuoginęs šaknies kaklelis
Tai labai dažna raganių nežydėjimo priežastis. Šaknies kaklelis, paliktas atviras gamtos elementams – skersvėjams, tiesioginiams saulės spinduliams ir panašiai, – yra pažeidžiamas: jis nuolat perkaista arba perdžiūva.
Kad taip nenutiktų, pasodinti raganę būtina ganėtinai giliai – šaknies kaklelis ir apatiniai pumpurai turi atsidurti 7–10 cm gylyje. Taip šaknų sistema bus patikimai apsaugota nuo vėjų gūsių, perdžiūvimo ir perkaitimo.
Jei viso to nežinodami pasodinote raganę netinkamai, yra keli būdai situacijai pataisyti.
Vienas jų – mulčiavimas. Žemę aplink raganę galima padengti organikos – komposto, durpių, pjuvenų sluoksniu.
Kitas variantas – parūpinti raganei kaimynų: neaukštų dekoratyvinių augalų, kurie taps ne tik vaizdingu fonu vijokliui, bet ir uždengs jos apatinę dalį nuo vėjo ir saulės spindulių.
Raganėms patiks augti kartu su smulkiais daugiamečiais (miniatiūrinėmis arba vidutinėmis melsvėmis, ylalapiais flioksais, levandomis, šilokais) arba vienmečiais augalais su paviršine šaknų sistema (petunijomis, šalavijais, serenčiais arba medetkomis). Pastarieji – vienmečiai – ne tik gali apsaugoti raganės šaknies kaklelį nuo žalingų poveikių, bet ir savo aromatu atgrasyti kenkėjus. Mat šie irgi neretai taikosi atimti iš raganių žydėjimą.
Kenkėjai ir ligos
Didžiausią grėsmę raganėms kelia Meloidogyne genties nematodai. Jiems aptikus lianų šaknis, žūtis praktiškai neišvengiama.
Atsikratyti tokio kenkėjo labai sunku – tenka kruopščiai iškasti augalą su visu šaknų gumulu ir tučtuojau sunaikinti. Tačiau galima nematodų atsiradimo išvengti mulčiuojant žemę aplink raganes skintais kiečiais arba mėtomis. Stiprų aromatą turintys žolynai gana veiksmingai atgraso ne tik nematodus, bet ir kitus kenksmingus vabzdžius.
Iš ligų raganes dažniausiai puola miltligė, pilkasis puvinys ir rūdys. Dar viena galima prasto jų žydėjimo ir net viso krūmo žūties priežastis – verticiliozinis vytulys. Tad vos pastebėję jo požymius, nedelsdami imkitės priemonių: nupurkškite raganę sisteminio fungicido tirpalu. Geriausia – rytą arba vakare, kad saulė nenudegintų lapų.
Sumažinti ligų išsivystymo riziką ir kenkėjų išpuolius įmanoma profilaktiškai apdorojant raganes atitinkamais preparatais, laiku jas tręšiant, taisyklingai pririšant ir mulčiuojant žemę. Visos šios priemonės stiprina augalų sveikatą. Tada belieka išmokti deramai raganes genėti – jei tik auginate genimą rūšį. Bet tai jau pokalbis kitam metų laikui.
