Juozapinių išvakarėse Juozo Masiulio knygyne šurmuliavo
gausiai susirinkę knygos mylėtojai. 1905 metais įkurtame knygyne buvo pristatoma
Joanos Vigos Čiplytės knyga “Juozas Masiulis knygnešys ir knygininkas”, skirta
knygyno šimtmečiui paminėti, bei leidinys “Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai.
1864-1904 metai”.
Sužinojo įdomių faktų
Panevėžio J.Masiulio knygynas – viena iš seniausių įstaigų Lietuvoje, kurioje buvo rūpinamasi kultūra, leidyba, knygomis. Jo įkūrėjas J.Masiulis buvo puikiai susipažinęs su lietuviška spauda, platino knygnešių gabenamus leidinius ir pats buvo gerai žinomas knygnešys ir knygininkas.
Į renginį atvykusi J.Masiulio vaikaitė Karolina Masiulytė-Paliulienė tikino, kad jai itin svarbu tęsti senelio darbus ir pagerbti jo atminimą, tad knyga apie J.Masiulį yra vienas iš dokumentų, padedančių geriau suprasti jo gyvenimą, sužinoti nuveiktus darbus.
“Senelis buvo itin šviesus žmogus, besirūpinęs kultūra, tačiau kai atvykau į Lietuvą, maniau, kad nieko nerasiu, viskas bus išardyta.
Kai pirmą kartą apsilankiau senelio namuose, nustebau pajutusi jo dvasią, o informacija apie senelio veiklą ir darbus paskatino tęsti jo pradėtus darbus”, – sakė K.Masiulytė-Paliulienė.
J.Masiulio vaikaitė džiaugėsi, kad J.V.Čiplytės parašyta knyga padėjo išsiaiškinti daug faktų, o vienas svarbiausių – kada įkurtas knygynas. Nors istorikai daug ginčijosi, ar J.Masiulio knygynas buvo įkurtas 1905-aisiais, ar 1906 metais, tačiau moteris rado itin vertingą faktą, įrodžiusį, kad knygynas veikė jau 1905-aisiais.
“Daug dirbau prie šios knygos, nes buvo itin sunku surinkti reikiamą informaciją. Medžiagos rinkimas užtruko ketverius metus, dar vienerius metus rašiau, tačiau galiu tik pasidžiaugti, kad nors ir sunkiai, bet pasiekiau užsibrėžtą tikslą, – sakė J.V.Čiplytė. – Nesitikėjau, kad renkant informaciją rasiu tiek daug įdomios medžiagos. Nustebau radusi dar 1900-aisiais parengtą Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių kreipimąsi, kad žmonės turi saugot lietuvybę, nepamiršti kalbos. Vienas iš įdomesnių radinių – patarimai, kaip rengti knygynus, rinkti korteles, kokį žmogų išrinkti darbui, kaip saugot knygas. Skaitai ir širdis virpa”.
Svarbiausia gyvenime – knyga
Knygoje “J.Masiulis knygnešys ir knygininkas” aprašomi istorijai svarbūs faktai apie žmones, skleidusius lietuvišką žodį spaudos draudimo metais, leidinyje pateikta daug archyvinės medžiagos apie 1905-1914 metais įkurtus knygynus, J.Masiulio darbą, gyvenimą, leidybinę ir visuomeninę veiklą, likimą. Knyga gausiai iliustruota unikaliomis fotografijomis, tapybos ir grafikos reprodukcijomis.
“Ieškodama medžiagos susitikau su įdomiais žmonėmis, suinteresuotais knygos atsiradimu, dirbau įvairiuose archyvuose. Žinoma, gali būti, kad leidinyje yra netikslumų, tačiau medžiaga, atskleidžianti, kaip tvarkėsi Masiulių šeimyna, koks jų buvo požiūris į gyvenimą, darbą, žmones, yra itin svarbi. Pavyko surasti 1905 metais Kaune išleistą kunigo Antano Karoso laikraštį “Nedėldienio skaitymai”, kuris net knygotyrininkams įrodė, kad knygynas jau veikė, tad padarytas didelis darbas”, – sakė J.V.Čiplytė. Moteris stebino pasakojimais apie J.Masiulio ryšius su būsimu vyskupu J.Paltaroku, jo veiklą, kuria buvo siekiama padėti Panevėžio žmonėms įkuriant senelių namus ar globojant vaikus.
Pasak Lietuvos knygnešių pirmininkės Irenos Kubilienės, knygnešių gyvenimas buvo sunkus, todėl galima tik stebėtis jų nuveiktais darbais. “Svarbu vertinti knygnešių atminimą, tad leidiniai apie jų veiklą itin svarbūs, – tikino moteris, pristatydama knygą apie Lietuvos knygnešius ir daraktorius, kurioje kalbama ir apie J.Masiulį. – Daugiau nei 6 tūkstančius pavardžių galima atrasti leidinyje ir tai parodo, kiek žmonių dirbo tautos ir kultūros labui. J.Masiulis dirbo taip, kad pradėjęs nebegalėjo sustoti, tad dabar Panevėžio kraštas turi kuo didžiuotis ir ką parodyti”.
Svarbu tęsti gražius darbus
Pasak Panevėžio kraštotyros muziejaus direktoriaus Arūno Astramsko, J.Masiulio knygynas yra vienas iš seniausių veikiančių knygynų Lietuvoje, kuris daugiausia dirbo dėl kitų ir užsiėmė leidyba. J.V.Čiplytės knygoje teigiama, kad J.Masiulio knygynas leido Panevėžio kalendorių, kur, be tradicinės dalies, buvo spausdinama oro spėjimų straipsnių, informacija apie svarbius įvykius, publikuojama literatų kūryba.
Pasak monsinjoro Juozapo Antanavičiaus, J.Masiulio geri darbai įkvepia aplinkinius tęsti tai, kas buvo pradėta. “Knygnešio visuomeninė veikla buvo gerai žinoma, jis pradėjo rūpintis vaikais, tai dabar tęsiama, – sakė J.Antanavičius. – J.Masiulis turėjo Dievo dovaną ir nuostabu, kad K.Masiulytė panoro pratęsti jo darbus. Žinoma, ji galėjo visa tai mesti ir rasti lengvesnį pragyvenimo šaltinį, bet išsilaikė ir pratęsė senelio veiklą. Galbūt todėl apsilankius knygyne galima širdimi pajusti čia esančią dvasią”.
Neringa Sirtautienė
tel. (8-655) 04728 neringa@sekunde.com
S.Kašino nuotr. J.V.Čiplytės (viduryje) knygoje surinkta svarbi informacija apie J.Masiulį kaip apie knygnešį ir knygininką.
