Prieštarauja faktams
Autoriaus knyga „Aviečių medis. Panevėžio legendos, mitai, tikrovė“ paremta ne tik originaliomis nuotraukomis, žemėlapiais, reprodukcijomis, autentiškais pasakojimais, tačiau joje paneigiami kai kurie seniai apie Panevėžį sklandantys mitai, legendos.
Knygoje pateikiama daug įdomių faktų apie Panevėžio vardo kilmę, buvusius šventus statinius ir mįslingas vietas.
A.Jonušis aiškina, kas anksčiau buvo Panevėžio apygardos teismo, kitose vietose, aprašo įvairius tyrinėjimus.
Autorius ginčija, kad Saulės mūšis galėjo vykti Panevėžyje – apie tai prieš kelerius metus prabilo panevėžietis Oskaras Leonas Paltanavičius, teigęs, kad minėtas mūšis vyko pačiame Panevėžio centre. Taip pat pasakojama apie labirintus, tunelius mieste ir pateikiamos jų atsiradimo hipotezės.
Intriguoja ir tai, kad autorius apie Senvagę puošiantį didingą vadinamojo miesto įkūrėjo kunigaikščio Aleksandro paminklą atsiliepia skeptiškai.
„Aleksandras su Panevėžiu nelabai susijęs“, – teigia A.Jonušis.
Miesto enciklopedija
Autorius atvirauja, kad norėjo sukurti intriguojančią knygą, kuri būtų aktuali tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.
Pašnekovo teigimu, jis siekė pateikti faktus kuo įdomiau ir paneigti kai kuriuos mitus, legendas, kurie sklando nuo seno, tačiau yra verti išsamesnių tyrinėjimų.
„Knyga – tarsi enciklopedija, su kuria būtų galima vaikščioti po miestą kaip per ekskursiją, susipažinti su tam tikrais objektais“, – sako A.Jonušis.
Tikriausiai ne vienam būtų įdomu į dabar stovinčius statinius pažvelgti kitomis akimis, žinant, kad dabartinėje vieno ar kito pastato vietoje prieš daugybę metų vėrėsi visai kitoks vaizdas.
Knygos autorius sako, kad rengti knygą ėmėsi miesto Savivaldybės užsakymu. Pasak jo, Savivaldybė ieškojo žmogaus, galinčio atlikti tokį darbą.
„Pradinė mintis buvo Savivaldybės. Man pasiūlė žmona Liuda Jonušienė. Ji sakė: tu viską žinai, čia tavo antikvaras, tu Panevėžį pažįsti geriau už kitus ir galėtum padaryti tokią ekskursinę knygutę“, – prisipažino pašnekovas.
Sukaupta patirtis
Šiuo metu tėra vienas knygos egzempliorius, tiesa, dar keli – mažesnio formato, visa kita sudėta į kompaktines plokšteles – išleisti daugiau knygos egzempliorių Savivaldybė pritrūko pinigų. Knygos dailininkė Asta Radvenskienė.
Panevėžietis, savęs neatsiejantis nuo istorijos, prisipažįsta, kad knyga – ne kelių pastarųjų metų darbo rezultatas. Tai daugiau nei 35-erių metų darbas, sukaupta patirtis, užfiksuotos ir patikrintos žinios.
„Mano credo – paneigti tautų kraustymosi faktą, nes iš tikrųjų Europoje, mano nuomone, jo nėra. Džiaugiuosi, kad taip susiklostė ir aš gavau galimybę patobulinti savo žinias, turimą informaciją. Visada domėjausi, iš kur mes, lietuviai, kilę. Todėl sukaupta, perskaityta visa medžiaga puikiai pasitarnavo, beliko tik viską sudėlioti į savo vietas“, – sako pašnekovas.
A.Jonušis teigia, kad nemažai įdomių faktų apie Panevėžį sužinojo dirbdamas savo galerijoje, kur kasdien apsilankę panevėžiečiai, ypač vyresnio amžiaus, atsiverdavo ir pasakodavo, kur anksčiau kokioje gatvėje kas būdavo, ką jie matydavo.
„Aš tarsi juos ir privalėjau išklausyti, o kartu po truputį kaupiau informaciją. Kai gavau pasiūlymą parašyti knygą, viską prisiminiau ir panaudojau“, – pasakoja klientų savotišku nuodėmklausiu tapęs menininkas.
Verta didžiuotis
Autorius džiaugiasi galėdamas panevėžiečiams parodyti, kuo mūsų miestas gražus ir kuo verta didžiuotis.
„Panevėžyje buvo savi pinigai, garsas apie malūnus sklido už šalies ribų, Senvagė pagal struktūrą – senas ežeras. Laisvės aikštės forma pakrypusi, nuolydis į Perkūno kalną“, – miesto istorijos faktus vardijo pašnekovas.
Panevėžietis teigė, kad senasis Panevėžys, tikėtina, buvo įsikūręs arčiau Kėdainių, ir bakstelėjo į žemėlapyje apibrėžtą, dabar verslininko Viktoro Uspaskicho išpirktą žemę.
A.Jonušis knygoje pasakoja, kokie namai su herbais, įdomiais kaminais buvo Panevėžyje, rodo bokštelį „nevykėlį“. Autorius taip pat domisi Napoleono dingusiu lobiu, kurio pėdsakus atsekė vienas senukas.
„Panevėžys galėjo būti viena iš stotelių laivų kelyje nuo Baltijos iki Juodosios jūros, bet šis projektas žlugo. Literatūroje taip pat rašoma, kad galėjo būti anglių kasyklos, stalaktitai byloja apie tunelius ir dar kažkokią kitą paslaptį“, – kalbėjo istorija besidomintis vyras.
Nuo smalsumo iki atradimo
Nuo vaikystės į mįslingus reiškinius atkreipiantis dėmesį panevėžietis prisipažįsta gerai išmanantis ne tik apie Panevėžį, bet ir apie Kupiškį, jo apylinkes.
„Nuo vaikystės man kėlė susidomėjimą Velžyje upėje matyti akmenys su runomis. Aš galvodavau, kad man vaidenasi, nes tie rašmenys labai keistai išsiskiria. Tačiau besidomėdamas sutikau ir keletą žmonių, kurie prisipažino matę tą patį reiškinį. Jie atviravo, kad jautėsi kaip ir aš – keistai, – pasakojo pašnekovas. – Kai jie pasakė, kad irgi tą patį matė, tuomet aš pradėjau domėtis. Tai unikalūs dalykai, kad upėje yra žymėti akmenys. Skaistakalnio parke vandenyje taip pat tokių yra.“
Panevėžietis matematiškai apskaičiavo Pušėto šventyklos, buvusios šalia Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios, vietą. Pavadinimą jis sugalvojo pats, remdamasis tuo, kad ten brūzgynuose melsdavosi žmonės.
„Kai medžių užtenka medinei bažnyčiai pastatyti ir nereikia pirkti daugiau medienos, vadinasi, ten kažko didelio būta“, – aiškino autorius.
Nauji planai
A.Jonušiui didelę nuostabą kelia, kad Panevėžys yra įsikūręs ant didžiulio smėlio klodo. „Kai tik pamatau vykstančias statybas, visuomet pagalvoju, kas tą smėlį užnešė“, – sako istorikas.
Jis spėja, kad Panevėžyje turėjo būti ir pilis, nes yra žinių apie čia atvežtus karaimus.
„Jei buvo karaimai, turėjo būti ir pilis“, – svarsto knygos autorius.
Ruošdamas knygą, A.Jonušis neslepia sutikęs žmonių, žinančių, kad gyvena žemėje, kurioje nuolatos randama bronzos amžiaus daiktų, tačiau apie tai niekam nepranešusių.
„Ten gyvenantys žmonės nenori net pavardės pasakyti, nes jaučiasi kaip nusidėjėliai. Toje vietoje, kur bekastum, randama bronzos amžiaus daiktų, įvairių detalių. Gyventojai tiesiog bijojo pasakyti apie radinius, nes baiminosi prarasti namus“, – atvirauja pašnekovas. A.Jonušis tikisi, kad pavyks rasti bendrą kalbą su tais žmonėmis.
Vaida REPOVIENĖ
A.Repšio nuotr. A.Jonušis į knygą sudėjo visą savo
patirtį, girdėtą ir ilgai analizuotą informaciją.
