Prasidėjus mokslo metams, tėvai sprendžia ne tik, kokių priemonių reikės mokyklai, bet ir kiek pinigų skirti vaikų kasdienėms reikmėms.
Baltijos šalyse atlikta apklausa rodo, kad Lietuvos moksleiviai kišenpinigių gauna daugiau nei jų bendraamžiai kaimyninėse valstybėse, tačiau praktikos, kaip tai daroma, – labai skirtingos.
Skirtingi modeliai
Moksleivius auginančios šeimos skirtingai sprendžia, kiek ir kaip skirti pinigų vaikų kasdienėms išlaidoms. Vieni kišenpinigius sieja su mokymosi rezultatais, kiti tiesiog duoda pastovią sumą maistui ar smulkioms išlaidoms.
„Sekundės“ kalbinta 16-metės mama pasakoja dukros kišenpinigiams per mėnesį skirianti iki 100 eurų.
Kiek paauglė gaus pinigų kasdienėms išlaidoms, priklauso ir nuo jos pasiekimų.
„Jei mėnesio pažymių vidurkis 7,5, gauna 75 eurus“, – teigia pašnekovė.
Tokią atlygio už pastangas sistemą pripažino taikantis ir septintokės tėtis. Jis kas savaitę dukrai duoda 15 eurų, o už kiekvieną dešimtuką prideda dar po 1–2 eurus.
„Maistui mokykloje duodu atskirai, kad dukra visada pavalgytų“, – teigia 13-metės tėtis.
Kiti kalbinti panevėžiečiai pasakojo kasdien duodantys konkrečią sumą.
„Dienai įdedam 5 eurus. Jie skirti pietums mokykloje, bet jei įsideda maisto iš namų, gali ir pasitaupyti“, – pasakojo septintoko mama.
Kita panevėžietė 18-metei dukrai kas savaitę į jos banko sąskaitą perveda 20 eurų. Be to, mergina kas mėnesį iš tėvų gauna ir jiems valstybės mokamus vadinamuosius vaiko pinigus – 122 Eur.
Lietuviai dosnesni už kaimynus
Agentūros „Norstat“ atliktos apklausos duomenimis, Lietuvoje populiariausia kišenpinigių suma siekia nuo 10 iki 19 eurų per savaitę – taip nurodė 14 proc. respondentų.
Dar po 10 proc. apklaustųjų teigė vaikams duodantys 5–9 eurus arba 20–29 eurus per savaitę. Latvijoje tėvai dažniausiai renkasi 5–9 eurus (13 proc.), Estijoje – tiek pat (14 proc.). Vis dėlto beveik trečdalis šeimų apskritai neskiria atskiros sumos kišenpinigiams – Lietuvoje taip daro 27 proc. tėvų, Latvijoje – 32 proc., Estijoje – 33 proc.
Vieno recepto nėra
„Ne visi tėvai mato poreikį duoti nuolatinius kišenpinigius. Vieniems paprasčiau pinigus pervesti tik tada, kai jų prireikia, kiti sieja juos su vaikų užduotimis ar pasiekimais. Vieno teisingo sprendimo čia nėra – kiekviena šeima renkasi tai, kas jai atrodo tinkamiausia“, – komentuoja banko „Citadele“ plėtros vadovas Romas Čereška.
Jis atkreipė dėmesį, jog matoma tendencija – populiarėja elektroniniai kišenpinigiai.
Pasak R. Čereškos, augant skaitmeniniams atsiskaitymams vis daugiau tėvų pinigus vaikams duoda ne grynaisiais, o perveda į banko sąskaitą.
