2000-aisiais Kinijoje klastodavo garsių prekių ženklų drabužius, o kiek vėliau pasirodė „iPhone“ kopijos su įdiegtomis „Android“ sistemomis.
Atrodytų, klastočių laikai jau seniai praėjo, bet ne visai taip.
Internete galima rasti pranešimų, kad kinai išmoko gaminti netikrus kiaušinius.
Taip, paprastus vištų kiaušinius – tik su kenksminga chemija viduje! Bet ar tai iš tiesų pelninga, ir kaip visa tai vyksta?
Pelningumas iš netikrų kiaušinių
Atrodytų, kam galėtų šauti į galvą klastoti vištų kiaušinius?
Tačiau Kinijoje, kur sugeba nukopijuoti praktiškai bet ką, atsirado ir tokių meistrų.
Priežastis paprasta – pelnas. Tokios „prekės“ savikaina keturis kartus mažesnė nei tikrų kiaušinių, o laikyti juos galima beveik be galo, nes „chemija“ negenda.
Dėl to dirbtiniai kiaušiniai aktyviai klastojami didžiuosiuose Kinijos miestuose, tokiuose kaip Pekinas, Šanchajus ir Guangdžou. Dažniausiai jie parduodami ne parduotuvėse, o turguose. Be to, netikri kiaušiniai neretai tiekiami viešojo maitinimo restoranams.
Kaip gaminami netikri kiaušiniai
Netikrų kiaušinių gamyba primena mažos laboratorijos darbą.
Tam naudojamas kalcio karbonatas, kalio karbonatas, želatina, citrinos ir benzenkarboksirūgštys, parafinas ir net gipsas.
Pirmiausia iš cheminės mišinio pagaminamas „baltymas“, po to įdedama dažiklio – taip išgaunamas „trynys“.
Jis suformuojamas, palaikomas tirpaluose ir išdžiovinamas, kad įgautų apvalią formą. Vėliau jis įdedamas į formą, užpilamas „baltymu“ ir vėl apdorojamas tirpalu.
Kai ruošinys paruoštas, jis panardinamas į gipso, parafino ir kalcio karbonato mišinį – taip susidaro lukštas.
Išvaizda toks kiaušinis išties labai primena tikrą.
Kur parduodami netikri kiaušiniai
Kinijos mažmeninėje prekyboje tokios klastotės pasitaiko retai, tačiau jas gali naudoti kai kurios gamyklos ar nesąžiningi kavinės savininkai. Padirbtų kiaušinių dabar galima rasti Kinijoje, taip pat ir už jos ribų – Bangladeše, Indijoje, Tailande, Pakistane ir kt.
Kaip atskirti tikrą kiaušinį nuo netikro
Atskiri netikrą kiaušinį nuo tikro ne visuomet lengva, ypač po virimo ar kepimo. Vis dėlto atidus žmogus gali pastebėti skirtumą.
Klastotė yra labiau apvali, jos lukštas blizga ir yra šiurkštokas.
Jei kiaušinį pramuši, trynys ir baltymas greitai susimaišo į vienalytę masę – tikras kiaušinis taip nesielgia.
Virinant netikras kiaušinis nesutrūkinėja, nepamėlynuoja pjūvyje ir atrodo pernelyg „tobulas“.
Netikrų kiaušinių skonis
O skonis – tikra katastrofa. Išvirus netikras kiaušinis tampa elastingas kaip kamuoliukas ir skleidžia silpną gumos kvapą. Nieko keisto – juk viduje ne baltymas ir trynys, o cheminių medžiagų bei dažiklių mišinys.
Nuolatinis tokių „kiaušinių“ vartojimas gali būti pavojingas: naudojamos medžiagos kenkia organizmui, ypač vaikams. Todėl jei kiaušinis atrodo įtartinai – geriau nerizikuoti.
