Vasaros atostogos… Jūra, kaimas, ežerai… O ar gali pabėgti nuo minčių, nuo jausmo, nuo idėjos? Į šį klausimą negali atsakyti nei didieji, nei jaunieji kūrėjai. Nei per atostogas, nei darbo metu.
Adomas Kairys
Apie Rožyno progimnazijos jaunąjį kūrėją rašo mokytoja Laisvida Kuzmaitė: „Tai draugiškas, nuoširdus ir šiek tiek padykęs vaikis. Sąsiuviniuose šalia pratimų pilna keisčiausių paveikslėlių. Klasėje nesistengia būti lyderiu, bet visus paperka savo originaliu, netikėtu humoru“.
PRISIRŪKIAU
Toli toli už jūrų marių gyveno Adomas. Vieną kartą bevaikščiodamas palei marias ponas Adomas pamatė skraidančią katę. „Gal kažko prisirūkiau“, – pagalvojo.
Purptelėjęs ant pono Adomo švarko kažką, panašų į kaką, katinas nuplasnojo tolyn. Tada virš marių apsukęs porą garbės ratų nusileido ant žemės ir pavirto žmogumi. „Taip, tikrai kažko prisirūkiau“, – lingavo galvą Adomas. Tada dar kartą pažiūrėjo į katę, pavirtusią žmogumi, ir išskrido į padangę…
PIEŠTUKAS
Kartą gyveno Pieštukas. Jo visa šeima išmirė. Netrukus žuvo geriausias draugas Trintukas. Pieštukas nuliūdo ir susimąstė… Mąstė, mąstė ir nusprendė … Užlipo ant stalo ir nėrė stačia galva žemyn…
Jam lūžo širdelė ir…
Viskas.
MANO KELIAS NAMO
Einant iš mokyklos mane kažkas griebė už galvos ir priglaudė šaltą vamzdį prie smilkinio. Išgirdau – trekšt. Iškart supratau, kad atlenkė gaiduką. Išpylė šaltas prakaitas. Akivaizdžiai girdėjosi, kaip spyruoklė įsitempė. Žikt! Ji atsipalaidavo ir daužiklis trenkė per kulką. Parakas sprogo. Bum! Kulka išskriejo iš būgno į vamzdį, girdėjosi, kaip kulkos tūtelė išlekia iš išmetiklio, o pati kulka skrieja man į pakaušį.
Aš pasilenkiau, išvengiau kulkos ir… bum alkūne į užpuoliko galvą.
Pakėliau nuo žemės revolverį, įkišau jam į burną ir be pasigailėjimo nuspaudžiau gaiduką. Triokšt! Parakas sprogo. Bum! Siera sugriaužė plaučius, sprogimas išdraskė burną, stemplę, organus, smegenis, suskaldė kaulus, stuburą.
Lyg niekur nieko pasičiužinėdamas – čiūžt, čiūžt! – grįžau namo.
P. S. Viskas išgalvota.
BAISU
Lietuvių kalbos mokytoja užduoda kontrolinį darbą. Iš oro. 12 klasės baigiamasis darbas, nors aš esu tik septintokas.
Keista, bet testas apie vilnonius šortus. Visą pamoką mokytojos akis (ypač viena akis) žiūrėjo man tiesiai į sielą. Skambutis. Erelis praskrido. Kontrolinis darbas baigėsi. Išėjau namo, bet vis dar jaučiau, kad mokytoja mane stebi.
Kažin kur to erelio lizdas?
SAUSAINIS
Parduotuvė. Einu pro sausainių skyrių ir išgirstu:
– Adommmmmmmaaaaaiiiiiii!!!!!!!!
– Ko nori? – nustembu.
– Apsisuk!
– Ką?
– Apsisuk!!
– Ką??
– Apsisuk, pasakiau!!!!!!!!!!!
Aš apsisukau ir pamačiau… poną Nieką. Taip. Jis stovėjo toks visiškai tuščias ir piktas. Negi su tokiu bendrausi?! Taigi grįžau namo ir nuėjau miegot.
Sapnuoju košmarą – mane spardo sausainis!
Atsibundu. Prieš mano akis – pakuotė sausainių. Išvynioju ir paimu vieną sausainį.
– Kaily, nevalgyk manęs!
– Kas čia ?
– Čia aš – sausainis !
– Ką ?
– Taip, čia aš… sausainis.
– Aaaa. Tai galiu tave suvalgyt?
– Ne!
Aš į jo žodžius nekreipiau dėmesio ir atsikandau. Sausainis surėkė ir trenkė man į nosį. „Iš kur ta ranka“, – pagalvojau.
Atsibudau savo lovoj apsikabinęs sausainių pakelį.
Po kelių minučių iš jo teliko visiškai tuščias ir piktas ponas Niekas.
