Kuo naudingas ir kuo kartais pavojingas kiaulpienių gėrimas? Kaip jį tinkamai ruošti, vartoti ir kokias sveikatos bėdas taisyti?
Kuo naudingas ir kuo kartais pavojingas kiaulpienių gėrimas? Kaip jį tinkamai ruošti, vartoti ir kokias sveikatos bėdas taisyti?Daugeliui kiaulpienės yra pirmos tikrojo pavasario pranašės, tačiau šiaip – įkyrios ir sunkiai sunaikinamos piktžolės.
Visgi medicinoje – ir liaudies, ir oficialiojoje, – šis augalas ir iš jo gaunami komponentai sveikatinimosi tikslais naudojami jau seniai. Neatsitiktinai lotyniško kiaulpienės pavadinimo Taraxacum officinale antroji dalis reiškia, kad tai vaistinis augalas.
Kiaulpienės turtingos baltymų, vitaminų, mineralų, polifenolių, eterinių aliejų. Didžiausias kiekis biologiškai aktyvių medžiagų būna jų ekstrakte, kitaip vadinamame kiaulpienių ištrauka. Tačiau net paprasta kiaulpienių arbata, užplikyta namuose, reguliariai vartojant gali tapti puikia sveikatą stiprinančia priemone.
Panašios, bet skirtingos
Kuo kiaulpienių arbata naudinga žmogaus organizmui?
Tai priklauso nuo to, iš kokių augalo dalių – žiedų, lapų ar šaknies – gėrimas ruošiamas.
Žiedų arbata
0,5 litro gėrimo reikės 10–15 kiaulpienių žiedų. Jeigu naudosite tik žiedlapius, arbata bus salsva, su medaus prieskoniu; jeigu užplikysite žiedus su visais žiedynsosčiais, jie gėrimui suteiks pikantiško kartumo.
Arbatos receptas labai paprastas.
Kiaulpienių žiedus nuskalaukite (jei naudosite tik žiedlapius, pirmiau sudėkite juos į tankų sietelį), sudėkite į arbatinį arba prancūzišką presą kavai, užpilkite verdančiu vandeniu ir prieš gerdami palikite pastovėti 7–10 minučių.
Kad kiaulpienių žiedų arbata būtų dar naudingesnė, taip pat įgytų daugiau skonio atspalvių, plikydami galite pridėti kitų vaistinių augalų. Pavyzdžiui, ramunėlių, čiobrelių, mėtų. Ir pasaldinti gėrimą šaukšteliu medaus.
Lapų arbata
Arbata iš žalių kiaulpienės augalo dalių – taigi ir lapų – bet kuriuo atveju bus karstelėjusi. Tačiau ar smarkiai, priklausys nuo lapų „amžiaus“. Mat kuo kiaulpienių lapai brandesni, tuo ryškesnis jiems būdingas kartumas.
Jeigu norite švelnesnio skonio arbatos, kiaulpienių lapus šiek tiek padžiovinkite saulėje arba orkaitėje.
Gaminti gėrimą galima ir iš nesmulkintų, ir iš smulkintų lapų.
Vienam puodeliui arbatos reikės apytikriai 5 jaunų kiaulpienės lapų arba 2–3 didelių. Jeigu jie žali, užpilkite verdančiu vandeniu ir palaikykite 5–10 minučių, kad užsiplikytų.
Tokią arbatą irgi galima pagerinti kitomis vaistingosiomis žolelėmis, paskaninti citrina, apelsinu, cukrumi, medumi, kitais saldikliais.
Šaknų arbata
Gėrimas iš kiaulpienių šaknų spalva ir skoniu labiau primins kavą nei arbatą, tad nenustebkite.
Kaip ir cikorijos šaknis – bene populiariausias kavos pakaitalas – kiaulpienių šaknys turtingos inulino, yra maloniai karstelėjusios ir turi daugybę sveikatai naudingų junginių.
Skirtingai nei augalo žiedai ir lapai, kurių per sezoną prisirinkti vieni niekai, pusmetrį siekiančios šaknys privers paprakaituoti.
Prisikasę kiaulpienių šaknų, jas gerai nuplaukite, supjaustykite ne didesniais kaip 1 cm gabalėliais, išdžiovinkite orkaitėje ir susmulkinkite elektriniu smulkintuvu. Arba pasielkite paprasčiau – nusipirkite jau išdžiovintų ir susmulkintų šaknų vaistinėje.
Kiaulpienių šaknų arbatą galima ruošti keliais skirtingais būdais: berti miltelius į verdantį vandenį arba pieną (0,5 litro skysčio – 3–5 šaukšteliai šaknų) ir 5–7 minutes virti ant stiprios ugnies; 15–20 minučių virinti ant silpnos ugnies; 20–30 minučių kaitinti vandens vonelėje.
Trumpai tariant, teks paeksperimentuoti, kol išsiaiškinsite, kuris gėrimo receptas jums tinkamiausias.
Ir moterims, ir vyrams
Skaisčiai geltoni kiaulpienių žiedai turi labai daug beta karoteno – veiksmingo antioksidanto, padedančio kovoti su oksidaciniu stresu ir ilgiau išsaugoti jaunystę.
Taip pat beta karotenas gerina regą, palaiko skaisčią odą. Todėl kiaulpienių žiedų arbata labiausiai mėgstama moterų – kaip grožio gėrimas, lėtinantis senėjimą, padedantis atsikratyti raukšlių, spartinantis organizmo regeneracinius procesus.
Kiaulpienių lapuose yra daugiau chlorofilo – žalio pigmento, taip pat padedančio organizmui pasipriešinti žalingam laisvųjų radikalų poveikiui. Dar jis saugo nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, gerina smegenų veiklą.
Kiaulpienių lapų arbatos naudą didina ir didelis joje esančio magnio kiekis – kaip žinome, šis mineralas ramina nervus ir atpalaiduoja kraujagysles. Todėl šis gėrimas itin reikalinga vyrams organizmui stiprinti: padeda įveikti stresą, gerina lytinių organų aprūpinimą krauju, palaiko seksualinę sveikatą.
Na, o kiaulpienių šaknų arbatos naudingiausia dalis – jau minėtas inulinas. Ši skaidulinė medžiaga gerina žarnyno veiklą, palaiko sveiką virškinimo trakto mikrobiotą, mažina cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje.
Šį gėrimą patariama gerti ir vyrams, ir moterims, bet ypač tiems, kurie siekia numesti svorio, arba kai yra aterosklerozės ir cukrinio diabeto išsivystymo rizika (bei juos jau diagnozavus).
Kiaulpienės – savitai unikalūs augalai, daugybės naudingų junginių esama visose jų dalyse. Ten yra vitaminų, mineralų, bioflavonoidų, organizmui naudingo gaižumo, glikozidų (taraksacino, taraksacerino, taraksantino), pasižyminčių antiuždegiminiu, imunitetą stiprinančiu poveikiu – juos naudoja gaminant vaistus kremzlės audiniui atkurti, artrozėms ir artritams gydyti.
Dėl to nesvarbu, kurią kiaulpienių arbatą plikysite, – žiedų, lapų, šaknų, ji vis tiek bus visapusiškai naudinga sveikatai.
Dešimt pliusų
Naudingas kiaulpienių arbatos savybes įrodė mokslas:
• Ji padeda išjudinti tingų žarnyną. Kiaulpienių lapuose, žieduose esanti ląsteliena ir inulinas šaknyse gerina žarnų motoriką, palaiko virškinimo procesuose dalyvaujančią mikrobiotą sveiką.
• Stimuliuoja tulžies nutekėjimą, padeda geriau suskaidyti su maistu gaunamus riebalus.
• Pasižymi antiuždegiminiu, karščiavimą mažinančiu, atsikosėti padedančiu poveikiu. Dėl tokių gydomųjų savybių kiaulpienių arbatas naudinga gerti persišaldžius.
• Tinka detoksikacijoms, teigiamai veikia kepenų darbą, nervų sistemos veiklą, skaistina odą.
Kiaulpienės – gerai žinomas diuretikas, išsiskiriantis tuo, kad pats kompensuoja su šlapimu pasišalinusio kalio deficitą organizme.
• Dėl didelio antioksidantų kiekio (tarp jų ir vitamino C) kiaulpienių arbata stiprina imunitetą.
• Turi silpną šlapimą varantį poveikį, padeda slopinti infekcijas ir uždegiminius procesus šlapimtakiuose.
• Palaiko kraujagyslių sveikatą, padeda suvaldyti cholesterolį. Didelis kalio kiekis arbatose naudingas širdžiai.
• Gerina apytakos procesus, skatina svorio kritimą.
• Mažina cukraus kiekį kraujyje, didina ląstelių jautrumą insulinui, todėl gerti kiaulpienių arbatas rekomenduojama tiems, kam nustatytas atsparumas insulinui, diagnozuotas prediabetas ar cukrinis diabetas.
• Kiaulpienių arbatos naudingos sąnariams ir kaulams.
Kaip gerti kiaulpienių arbatą
Kada gerti žiedų, kada – lapų, o kada šaknų arbatą, kad nauda organizmui būtų kuo didesnė?
• Jeigu norite pagerinti virškinimą, stimuliuoti tulžies išsiskyrimą, optimalus laikas išgerti kiaulpienių arbatos – 25–30 minučių prieš valgį. Rekomenduojamas kiekis – 0,5 stiklinės per kartą.
• Kai reikia sumažinti cholesterolio, cukraus kiekį kraujyje, numesti svorio, arbatą galima gerti valgio metu ir valandą po valgio. Pradėti galima nuo 0,5 stiklinės ir didinti kiekį iki 1,5 stiklinės per kartą.
• Šlapimą varančiam poveikiui kiaulpienių arbatas galima gerti bet kuriuo metu 3 kartus per dieną po 0,5 stiklinės per kartą.
• Kad nebūtų neigiamų pasekmių, kiaulpienių arbatų geriau negerti rytais tuščiu skrandžiu, jeigu neketinate artimiausią pusvalandį papusryčiauti. Išgėrus prasideda aktyvus skrandžio sulčių ir tulžies išsiskyrimas, jeigu po to nevalgoma, gali sukelti pilvo skausmus ir spazmus.
Tačiau kiaulpienių žiedus galima panaudoti kaip pagrindą glotnučiams: taip pasinaudosite visais jų privalumais nesibaimindami šalutinių poveikių.
Vieniems naudinga – kitiems žalinga
Deja, be akivaizdžios naudos sveikatai, gali kiaulpienių arbatos padaryti ir žalos.
Pirmiausia vartoti jas atsargiai derėtų žmonėms, turintiems virškinimo trakto ligų: kaip minėta, tokie gėrimai skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, taigi gali išprovokuoti gastrito, gastroduodenito, opaligės paūmėjimą.
Tiesa, esant gastritui, kai skrandžio sulčių išsiskyrimas sumažėjęs (hipoacidiniam, atropiniam), kiaulpienių arbatos kaip tik rekomenduotinos.
Dėl tulžį varančių savybių kiaulpienių arbatų nepatartina vartoti ir tiems, kas serga tulžies akmenlige, tulžies latakų susiaurėjimu dėl įvairių priežasčių.
Prie arbatas vartoti draudžiančių būklių taip pat priskiriamas ūmus ir lėtinis pankreatitai (kasos uždegimai), nėštumas, laktacija.
Prieš pradedant vartoti gėrimus su kiaulpienėmis pasikonsultuoti su gydytoju derėtų žmonėms, alergiškiems ambrozijų žiedadulkėms, ramunėlėms, chrizantemoms: arbata gali išprovokuoti ligos paūmėjimą.
Net ir sveikiems žmonėms kiaulpienių žiedų, lapų ar šaknų arbatą, kaip ir visas kitas žolelių arbatas, dera vartoti atsargiai, išmanant, kaip tinkamai tą daryti.
Pradėti reikėtų nuo 0,5, daugiausia 1 stiklinės per dieną ir atidžiai stebėti savo organizmą. Jeigu savijauta neblogėja, galima palaipsniui išgerti arbatos daugiau.
Svarbu atminti, jog kiaulpienių žiedlapiuose yra gerokai mažiau biologiškai aktyvių medžiagų, nei jų lapuose ir tuo labiau šaknyse. Todėl, nesant neigiamos reakcijos į žiedų arbatą, jos galima išgerti iki 3–5 stiklinių per dieną. Vartojant lapų ir šaknų arbatą, jokiomis aplinkybėmis nereikėtų viršyti 2–3 stiklinių per dieną.
