Panevėžys pirmą kartą imasi gelbėti vienus gražiausių miesto medžių – kaštonus, užpultus keršakandžių.
Tam naudojamos į medžius sukabintos feromonų gaudyklės.
Kitų miestų praktika rodo, kad tokia priemonė pasiteisina, tačiau specialistai įspėja: kaštonus jau keletą metų niokoja ir daug pavojingesnė juos iš vidaus naikinanti bakterinė liga, kurią galima stabdyti tik iškertant medžius.
Primena lesyklas
Visą vasarą Panevėžio centre akylesni praeiviai mato ant kaštonų šakų siūbuojančius žalius, iš pirmo žvilgsnio paukščių lesyklėles primenančius namelius.
Tačiau jų viduje – ne lesalas, o keršakandėms skirti feromonai.
„Tokią apsaugos priemonę mieste taikome pirmą kartą. Jau ne vienerius metus kaštonų būklė prastėja ir turbūt didėja keršakandžių skaičius“, – sako Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stankūnienė.
Aukštaitijos sostinėje kaštonai sudaro apie 9 proc. visų medžių. Jų auga visuose miesto parkuose, daugiabučių kiemuose, šalia gatvių.
Pasak R. Stankūnienės, kol kas gaudyklės pakabintos tik ant kiek daugiau nei aštuonių dešimčių kaštonų prie Vilniaus, J. Basanavičiaus gatvių, Laisvės aikštėje, Aukštaičių gatvės atkarpoje tarp Nemuno ir J. Basanavičiaus gatvių.
Šiose teritorijose ant kiekvieno medžio, priklausomai nuo jo lajos ir dydžio, pakabinta po 2–3 gaudykles, ant mažesnių – po vieną savotišką namelį.
Vilioja feromonais
Keršakandžių gaudymo paslauga Savivaldybei kainavo kelis tūkstančius eurų.
„Jei pasiteisins, bandysime ir plačiau, didesnėse teritorijose“, – sako R. Stankūnienė.
Šiose gaudyklėse esantys feromonai keičiami kas mėnesį. Visos gaudyklės bus nuimtos spalį. Vyriausiosios specialistės teigimu, tuomet bus vertinami rezultatai.
„Pačiai teko matyti, kad keršakandžių pagaunama nemažai. Jos mažytės, viduje lapo jų nesimato, bet gaudyklėse buvo tikrai nemažai“, – teigia Savivaldybės atstovė.
Norint pasiekti akivaizdesnių rezultatų, R. Stankūnienės teigimu, tokią priemonę reikėtų taikyti keletą metų iš eilės ir tik tada vertinti.
Be to, pasak specialistės, gelbėjant kaštonus būtinas visas priemonių kompleksas.
Kaunui padėjo
Kaštonus puolančias keršakandes jau ne vienerius metus gaudo Vilnius, Kaunas, kai kurie kiti šalies miestai.
Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė sako, kad feromonų gaudyklės kaštonuose jų mieste pasiteisino.
Kaune ši priemonė naudota daugiau nei dešimtmetį, tačiau ne visame mieste, o tik centrinėje jo dalyje, daugiau reprezentacinėse vietose.
Pasak R. Savickienės, tarša, sausra ar tokie orai kaip šiemet, ligos ir kiti dalykai taip pat veikia kaštonų išvaizdą, bet gaudyklės savo darbą atliko.
„Faktas, kad kaštonai turi ne vien šią problemą – keršąją kandelę – veikia ir aplinkos sąlygos, bet iš tiesų matome pagerėjimą – medžiai mažiau pažeisti“, – pžymi Kauno savivaldybės atstovė.
Šiais metais Kaune kaštonų gelbėjimo programa nebetęsiama – gaudyklės nebekabintos.
„Kiekvienais metais analizavome, lyginome, kaip atrodo medžiai. Aišku, metus su metais lyginti sudėtinga, nes nevienodos oro sąlygos, tačiau iš esmės feromoninės gaudyklės padėjo“, – sako R. Savickienė.
Kaune keršakandžių gaudyklės kabintos ne tik medžiuose. Naudotos ir kamieninės gaudyklės. Kaip ir Panevėžyje, grėbiami lapai.
„Kaštonų lapų rinkimas ir išvežimas utilizuoti yra labai svarbus. Nukritus lapams reikia būtinai juos surinkti, kad keršosios kandelės juose neperžiemotų ir kitais metais nesidaugintų“, – sako specialistė.
Keršakandžių nerado vieninteliame mieste
Jau ne vienerius metus kaštonines keršakandes tyrinėjantis gamtininkas, entomologas dr. Povilas Ivinskis pasakoja, kad pirmą kartą šie kenkėjai Lietuvoje registruoti 2005 metais Klaipėdoje.
Per tą laiką gamtininkai specialiai važinėjo per miestus vertindami kaštonų situaciją.
„Vienintelis miestas, kur jų nebuvo – Visaginas. Kodėl? Ten nėra kaštonų“, – sako dr. P. Ivinskis.
Mokslininkas aiškina, kad feromonų gaudyklės sugaudo tik patinėlius. Tokiu atveju populiacija mažėja.
„Kai prieš keletą metų darėme apskaitą, per savaitę į vieną gaudyklę pakliūdavo 500–700 keršakandžių. Tai tikrai didelis skaičius“, – pasakoja gamtininkas.
Tačiau, mokslininko manymu, ši priemonė nėra tokia efektyvi, kokia galėtų būti. Anot jo, pavyzdžiui, Vilniuje ant medžių kabinama po vieną gaudyklę, nors reikėtų daugiau.
„Kai naudojama nuolat, poveikis yra, bet kai mieste auga dideli medžiai, reikia daugiau gaudyklių. Vienos ant medžio per mažai“, – sako entomologas.
Be to, pasak dr. P. Ivinskio, jei saugomi kaštonai tik šalia gatvių, netoliese daugiabučio kieme augantis medis lieka be gaudyklės, o keršakandės sėkmingai keliauja nuo medžio ant medžio.
„Pavasarį autobusuose, troleibusuose ant palangių jų pilna. Jos keliauja su transportu, išnešiojamos po visą miestą. Išsinešioja ir su lapais“, – sako dr. P. Ivinskis.
Natūralių priešų gamtoje keršakandės turi nedaug, o ir tie nėra galingi.
Iš paukščių jas pagauna nebent zylės.
Kaštonus žudo liga
Dr. P. Ivinskis pasakoja, kad neseniai išryškėjo didesnė kaštonų bėda nei keršakandės – šiuos medžius puola grybinė liga, vadinama gvinardija.
„Nuo keršakandės nė vienas kaštonas nežuvo, bet nuo ligos gali žūti“, – įspėja mokslininkas.
Tokių pažeistų medžių jau gausu sostinėje, randasi ir kitur.
„Ši liga anksčiau buvo aptinkama labai retai, o dabar gatvėse jau pilna sergančių medžių“, – konstatuoja žinovas.
Dr. P. Ivinskio teigimu, susirgę kaštonai pradeda džiūti nuo viršūnės, lapai ruduoja kaip ir nuo keršakandžių. Taip nutinka dėl to, kad bakterijos užkemša medžio vandens indus ir maistinės medžiagos bei vanduo nebepatenka į viršūnes.
„Per kelerius metus medis nudžiūna. Čia yra didžiausia bėda. Tokį medį rekomenduojama nukirsti, nes išgydyti neįmanoma ir liga plinta“, – sako gamtininkas.
Pasak dr. P. Ivinskio, anksčiau sostinėje kai kuriose vietose buvo matyti po du tokius medžius, dabar jau galima išvysti dešimtis.
Ant tokių kaštonų kabinti feromonų gaudyklių net neverta. Mat sergančio lapo kraštas pasidaro kietas, paėmus į rankas pažeistos vietos trupa, o keršakandė tokio nemėgsta. Sergančiuose kaštonuose šių kenkėjų arba visai neaptinkama gaudyklėse, arba randama tik viena kita.
Dr. P. Ivinskis pasakoja pastebėjęs, kad Kėdainių senamiestyje kaštonus užpuolė ne keršakandės, o liga. Tad gaudyklės tokiu atveju visiškai neefektyvios. Jis sako dėl įdomumo pats jas patikrinęs.
„Nė vienos keršakandės neradau. Ten kaštonus žudo liga“, – sako mokslininkas.
Nauji kenkėjai
Pastaruosius porą trejetą metų Lietuvoje plinta ir daugiau naujų kenkėjų, žudančių medžius.
Pasak dr. P. Ivinskio, dekoratyvinius kadagius puola vienas kenkėjas iš Amerikos, tujas – du. Jo pastebėjimu, jie plinta daugelyje miestų, o ypač – Vilniuje.
Mokslininkas neabejoja, kad ir Panevėžyje jau galima jų aptikti.
„Dar nežinau, kaip su tais naujais kenkėjais kovoti“, – pripažįsta entomologas.
Pažeistų augalų šakelių viršūnės ruduoja, ypač tujų. Pasak dr. P. Ivinskio, didelės bėdos nėra, nes parudavusios šakelės iki pavasario nukrenta. Įsitikinti, ar tujos serga, ar užpultos kenkėjų, nėra sudėtinga. Tereikia pažiūrėti per lupą. Jei augalas apipultas kenkėjų, lape matysis skylutė bei vikšras.
