Panevėžys pirmą kartą imasi gelbėti vienus gražiausių miesto medžių – kaštonus, užpultus keršakandžių.
Tam naudojamos į medžius sukabintos feromonų gaudyklės.
Kitų miestų praktika rodo, kad tokia priemonė pasiteisina, tačiau specialistai įspėja: kaštonus jau keletą metų niokoja ir daug pavojingesnė juos iš vidaus naikinanti bakterinė liga, kurią galima stabdyti tik iškertant medžius.
Primena lesyklas
Visą vasarą Panevėžio centre akylesni praeiviai mato ant kaštonų šakų siūbuojančius žalius, iš pirmo žvilgsnio paukščių lesyklėles primenančius namelius.
Tačiau jų viduje – ne lesalas, o keršakandėms skirti feromonai.
„Tokią apsaugos priemonę mieste taikome pirmą kartą. Jau ne vienerius metus kaštonų būklė prastėja ir turbūt didėja keršakandžių skaičius“, – sako Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stankūnienė.
Aukštaitijos sostinėje kaštonai sudaro apie 9 proc. visų medžių.
Kol kas gaudyklės pakabintos tik ant kiek daugiau nei aštuonių dešimčių kaštonų prie Vilniaus, J. Basanavičiaus gatvių, Laisvės aikštėje, Aukštaičių gatvės atkarpoje tarp Nemuno ir J. Basanavičiaus gatvių.
Keršakandžių gaudymo paslauga Savivaldybei kainavo kelis tūkstančius eurų.
„Jei pasiteisins, bandysime ir plačiau, didesnėse teritorijose“, – sako R. Stankūnienė.
Jau ne vienerius metus kaštonines keršakandes tyrinėjantis gamtininkas, entomologas dr. Povilas Ivinskis pasakoja, kad pirmą kartą šie kenkėjai Lietuvoje registruoti 2005 metais Klaipėdoje.
Per tą laiką gamtininkai specialiai važinėjo per miestus vertindami kaštonų situaciją.
„Vienintelis miestas, kur jų nebuvo – Visaginas. Kodėl? Ten nėra kaštonų“, – sako dr. P. Ivinskis.
Visą straipsnį skaitykite rugpjūčio 29 dienos (penktadienio) „Sekundės“ laikraštyje. Prenumeruokite https://prenumerata.sekunde.lt/ – yra ir PDF formatu.
