Kas po žeme, tas ant stalo

Bulvių derliui pagerinti trąšos būtinos – tai faktas.

Kartais sodininkai bijo jas naudoti, mano, kad bulvės prisigers per daug chemijos.

Tačiau juk yra saugių variantų, kurie ne pakenks rezultatui, o tik jį pagerins ir pagausins.

Bulvės – unikali kultūra, daug kuo besiskirianti nuo kitų, bet tręšimo tvarka ypač.

Pavyzdžiui, didžiąją dalį trąšų bulvės gauna sodinamos, nes augdamos jas pasisavina prasčiau ir trąšos nebedaro reikšmingo poveikio augimui ir augalo vystymuisi.

Todėl bulvių tręšimas – atskiros analizės reikalingas darbas.

Kam bulvėms trąšos

Dauguma augintojų iš patirties žino, kad be trąšų nieko darže nei sode neužauginsi. Ir bulvėms ši nerašyta taisyklė galioja bene labiausiai.

Bulvės itin intensyviai naudoja maistines medžiagas, nes kaip augalo jų šaknų sistema gan silpna, o gumbai, kuriuos reikia subrandinti, – stambūs.

Be to, rudenį, imant derlių, didelė dalis naudingų medžiagų išnešama iš dirvos. Todėl taip svarbu šiuos nuostolius kompensuoti per kito sezono bulviasodį, antraip kasmet derlius vis labiau nuvils.

Per tuos kelis šimtmečius, kai kultivuojamos bulvės, paaiškėjo tikslios normos trąšų, leidžiančių sulaukti gausaus derliaus.

Tarkime, kad viename kvadratiniame metre užaugintumėte 4 kg bulvių, augalai turi gauti 45 g kalio chlorido, 20 g azoto, 10 g fosforo rūgšties, 6 g magnio. Taip pat truputį vario, cinko, mangano ir boro.

Bėda viena: viso šio komplekso negalima paberti išsyk, nes įvairiais brendimo periodais bulvėms reikalingos skirtingos medžiagos. Todėl tenka vadovautis griežtu grafiku.

Kokias trąšas parinkti

Geriausiai bulvės reaguoja į kompleksines trąšas – nitrofoską ir azofoską. Tačiau neginčijamos lyderės visgi yra organinės trąšos. Jos turi visų būtinų maistinių medžiagų ir mikroelementų: kalcio, kalio, fosforo, sieros, molibdeno, mangano, bet ypač azoto, kurio pavasarį stinga visiems augalams.

Be to, organinės trąšos – paprastas ir lengvas būdas pagerinti dirvožemio derlingumą.

Trąšoms irstant padidėja anglies dioksido kiekis priežeminiame sluoksnyje, o tai skatina gumbų augimą.

Kad bulvės augtų visavertės, galima naudoti iškart kelių trąšų mišinį – kombinuotasis tręšimas garantuotai padidins derlių.

Štai kokius derinius rekomenduoja patyrę agronomai (visos dozės apskaičiuotos 1 kvadratiniam metrui):

• 20 g amonio salietros + 20 g kalio sulfato;

• 8 kg humuso + 3 šaukštų nitrofoskos + 1 stiklinės pelenų;

• 7–10 kg humuso + 20 g amonio salietros + 20 g kalio sulfato + 30–40 g superfosfato + 450 g dolomitmilčių.

Jeigu organinių trąšų po ranka neturite, naudokite nitrofoską (50 g vienam „kvadratui“) arba nitroamofoską (30 g vienam kvadratiniam metrui).

Papildomai bulves patariama tręšti:

• Vištų mėšlu. Tai didelės koncentracijos, bet bulvėms pats maistingiausias ingredientas (grynas vištų mėšlas nenaudojamas, kad nenudegintų šaknų, – paprastai jis skiedžiamas vandeniu santykiu 1:15 ir 2–3 dienas brandinamas šiltoje sausoje vietoje; vienam bulvių kerui pilama 1 litras užpilo).

• Medžio pelenais. Jie turi fosforo, kalcio ir kalio, taip pat kitų naudingų mikroelementų (100 kvadratinių metrų paprastai reikia nuo 5 iki 10 kg pelenų).

Papildomai tręšiama pertraukose tarp pagrindinių tręšimų.

Kaip apskaičiuoti reikalingą trąšų kiekį

Tai bene painiausias dalykas auginant bulves, nes kiekvienam sklypui – sava trąšų norma.

Čia pagrindinis faktorius – dirvožemio derlingumas. Priklausomai nuo jo trąšų reikia daugiau arba mažiau (toliau apskaičiuotos normos 100 kvadratinių metrų):

• Derlingam dirvožemiui – 2–2,5 kg komposto arba mėšlo, 2 kg superfosfato ir 1,3–1,5 kg kalio trąšų;

• Vidutinio derlingumo dirvožemiui – 2,5–3 kg mėšlo arba komposto, 2,5–3 kg azoto trąšų, 2,5 kg kalio trąšų ir 3–4 kg superfosfato;

• Išsekintam dirvožemiui – iki 100 kg humuso, 1 kg amonio salietros, 3 kg superfosfato.

Tręšiant bulves labai svarbu laikytis aukso viduriuko. Jeigu persotinsite jaunus augalus, derlius bus smulkus, bulvės – neskanios, išvirusios kietos, tik bulvienojai, panašūs į saulėgrąžų stiebus, klestės.

Sunkiausia bus sureguliuoti kalio kiekį: žemėje jo ir taip būna nemažai, todėl viršyti bulvėms tinkamą normą pavojingai lengva.

Tręšimas per šaknis

Geriausia trąšas berti aplink bulves prieš tai lengvai papurenus žemę, tačiau dar jų neapkaupus. Tai greičiausias būdas trąšoms pasiekti šaknis, ypač tada, jeigu bulves gausiai palaistysite.

Kokios medžiagos tinka tręšimui per šaknis?

Mineralinės trąšos. Joms priskiriama įvairi agrochemija, pavyzdžiui, amonio salietros tirpalas (20 g trąšų 10 litrų vandens). Taip pat kartais bulvės tręšiamos azoto, fosforo ir kalio trąšų mišiniu laikantis 1:1:2 proporcijos (25 g trąšų 10 litrų vandens). Po vienu keru pilama 0,5–1 litras maistingo tirpalo.

Karbamidas. Į 10 litrų vandens įmaišomas 1 šaukštas karbamido, gautu tirpalu laistomi bulvių kerai prieš tai lengvai pajudinus žemę aplink juos. Vienam kerui reikia 0,5 litro tirpalo.

Mėšlo užpilas. 1 litras šviežio galvijų mėšlo išmaišoma 10 litrų vandens, pabrandinama 1–2 dienas, paskui pilama tarp bulvių eilių.

Paukščių mėšlas. Nors tai ir itin agresyvios trąšos, bulvių augintojai kartais naudoja net gryną paukščių mėšlą, atskiestą vandeniu santykiu 1:10. Trąšos pilamos į griovelį tarp bulvių eilių.

Tręšimas per lapus

Augalus reikia tręšti visą vegetacijos laikotarpį.

Pradinis tręšimas sezono pradžioje, be jokios abejonės, svarbus, tačiau bėgant laikui dalis trąšų išsisklaido. Todėl nuravėjus bulvių vagas derėtų augalus patręšti ir per lapus.

Paprastai procedūra atliekama vakare, kad saulė nenudegintų bulvienojų.

Kokios trąšos naudojamos?

• Karbamidas. 5 litruose vandens ištirpinama 100 g karbamido, 150 g kalio monofosfato ir 5 g boro rūgšties. Jei norite, galite dar pridėti boro, mangano, vario, kobalto arba cinko – po 1 g į 10 litrų vandens.

Pirmąkart bulves purkškite praėjus 2 savaitėms po sudygimo. Dar po 2 savaičių pakartokite. Ir taip tęskite kas porą savaičių iki tol, kol bulvės pradės žydėti.

• Fosforas. Bulvėms nužydėjus, apytikriai mėnuo iki pradedant jas kasti, bulvienojus patariama nupurkšti superfosfato tirpalu. Tiesiog ištirpdykite 100 g trąšų 10 litrų vandens – tokio kiekio turi užtekti 10 kvadratinių metrų.

• Dilgėlių užpilas. Dilgėlių stiebuose ir lapuose yra visas spektras bulvėms būtinų medžiagų: kalio, azoto, geležies.

1 kg smulkintų dilgėlių užpilkite 3 litrais vandens. Palikite nusistovėti parą, perkoškite ir pridėkite 30 g skalbimo muilo.

Klasikinė bulvių tręšimo schema