Anksčiau mokyklose per rašymo pamokas mokiniai valandų valandas mokydavosi taisyklingai vedžioti raides sąsiuviniuose, o netinkamas raidžių pasvirimas galėjo „užtarnauti“ pastabą pažymių knygelėje.
Šiandien rašiklis vis dažniau dulka stalčiuje – juk daug patogiau parašyti žinutę klaviatūra, nei ranka.
Tačiau mokslininkai įspėja: kai nustojame rašyti, mūsų smegenys tiesiogine to žodžio prasme ima „tingėti“.
Štai keli neigiami padariniai, kuriuos gali sukelti atsisakymas rašyti ranka.
Kognityvinių gebėjimų silpnėjimas
Kai žmogus nustoja rašyti ranka, jo smegenys palaipsniui praranda įprotį aktyviai dirbti.
Rašymas skatina naujų neuroninių jungčių formavimąsi, palaiko pusiausvyrą tarp smegenų pusrutulių ir gerina gebėjimą apdoroti informaciją.
Kuo rečiau rašome, tuo lėčiau reaguojame, sunkiau susitelkiame ir prasčiau įsimename.
Mokslininkai pažymi: rašymo atsisakymas demencijos nesukels, tačiau gali lemti laipsnišką protinės veiklos „blėsimą“ – tampa sunkiau mąstyti, samprotauti ir atlikti įprastas protines užduotis.
Mąstymo lankstumo praradimas
Rašydamas ranka žmogus lavina gebėjimą greitai perjungti dėmesį – nuo vienos raidės prie kitos, nuo vienos minties prie kitos.
Šis įgūdis turtina kalbą ir daro mąstymą lankstesnį.
Žmonės, kurie dažnai rašo ranka, aiškiau reiškia mintis, rečiau vartoja perteklinius žodžius ir greičiau prisitaiko prie naujų užduočių.
Tuo tarpu tie, kurie visiškai perėjo prie klaviatūros, ilgainiui praranda mąstymo lankstumą: smegenims sunkiau „persijungti“, todėl žmogus tampa mažiau kūrybiškas ir labiau linkęs į rigidiškumą – psichologinį terminą, reiškiantį mąstymo, emocijų ar elgesio nelankstumą.
Silpnėjantys skaitymo įgūdžiai
Rašymas ir skaitymas glaudžiai susiję.
Rašydami aktyviname smegenų sritis, atsakingas už kalbą, garsų suvokimą ir teksto supratimą – ypač Broca zoną, kuris padeda sujungti raides į žodžius.
Broca zona – tai smegenų zona, esanti kaktinėje smegenų srityje, arčiau kairiojo smilkinio. Ši zona pavadinta prancūzų anatomo Paulio Broca garbei. Tai vienas pirmųjų mokslininkų XIX a. įrodžiusių, kad tam tikras organizmo funkcijas dera priskirti skirtingoms smegenų sritims.
Jei šis procesas nėra treniruojamas, ilgainiui mažėja skaitymo greitis ir kokybė.
Žmonės, kurie retai rašo ranka, prasčiau suvokia tekstinę informaciją ir greičiau pavargsta skaitydami, nes smegenys nustoja atpažinti žodžius kaip įprastus vaizdinius.
Kūrybinio potencialo mažėjimas
Rašymas ranka skatina mus vizualizuoti mintis.
Mes ne tik fiksuojame žodžius, bet ir kuriame vaizdus, įsivaizduojame turinį, ieškome tinkamiausių formuluočių.
Tai natūrali vaizduotės ir loginio mąstymo treniruotė.
Be šio proceso mintys tampa paviršutiniškos, o tekstai – sausi ir šabloniški.
Ranka rašymas padeda pažadinti fantaziją ir ugdo gebėjimą savitai reikšti mintis.
Atsisakydami šio įpročio tampame tarsi „mechaniniais“ klaviatūros naudotojais, kurie greitai rašo, bet retai mąsto giliai.
