Kas kelia kraujospūdį, be druskos ir streso: 11 netikėtų priežasčių

Įprasta dėl padidėjusio kraujospūdžio kaltinti druską, stresą ar amžių.

Tačiau arterinis kraujospūdis – klastingas reiškinys.

Jis gali šoktelėti dėl visiškai kasdienių dalykų: maisto, įpročių ar net pokalbio.

Kartais šie šuoliai trumpalaikiai, bet jei jie kartojasi – pasekmės gali būti rimtos: nuo insulto iki infarkto.

Gera žinia ta, kad daugelį paslėptų priežasčių galima pašalinti.

Svarbiausia – jas laiku atpažinti.

1. Troškulys ir dehidratacija susiaurina kraujagysles ir kelia spaudimą

Kai organizmui trūksta skysčių, kraujagyslės susiaurėja – taip organizmas bando „taupyti“ vandenį. Inkstai sulaiko skysčius, o smegenys skatina hormonų, keliančių kraujospūdį, gamybą.

Net ir nedidelis dehidratacijos laipsnis – dėl miego stokos, karščio ar per didelio kofeino kiekio – gali paveikti kraujospūdį.

2. Vienišumas daro didesnį poveikį nei stresas

Ne draugų skaičius, o socialinės izoliacijos jausmas labiausiai veikia kraujospūdį.

Tyrimai rodo: žmonių, kurie jaučiasi vieniši, sistolinis spaudimas po ketverių metų buvo vidutiniškai 14 mmHg didesnis.

Nuolatinė įtampa, baimė būti atstumtam ir nerimas ilgainiui pakeičia organizmo veiklą.

3. Miego metu sutrikęs kvėpavimas

Kalbame apie obstrukcinės miego apnėjos sindromą – kai kvėpavimas miego metu kartkartėmis nutrūksta, dažniausiai dėl kvėpavimo takų susiaurėjimo (taip, jei knarkiate – tai gali būti apie jus).

Organizmas į tai reaguoja išskirdamas spaudimą keliančias medžiagas, o deguonies trūkumas kenkia kraujagyslėms.

Tai viena iš labiausiai neįvertintų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos priežasčių.

4. Kalio trūkumas trukdo sumažinti spaudimą

Net jei apribojote druskos kiekį, kalio trūkumas gali panaikinti jūsų pastangas.

Kalis padeda inkstams reguliuoti skysčių ir kraujospūdžio balansą.

Daugiausia jo ne bananuose, kaip dažnai manoma, o špinatuose, brokoliuose, pupelėse ir lapinėse daržovėse.

5. Staigus skausmas sukelia greitus kraujospūdžio šuolius

Danties, galvos skausmas ar net staigus dūris – bet koks netikėtas skausmas suaktyvina streso reakciją, įjungia nervų sistemą ir gali akimirksniu padidinti kraujospūdį keliasdešimt vienetų.

6. Pokalbiai taip pat kelia kraujospūdį

Vien kalbėjimas jau kelia kraujospūdį, o jei ramybės būsenoje jis ir taip aukštas – poveikis dar stipresnis.

Įtaką daro ne tik emocijos, bet ir pokalbio tema: aštrus ginčas pakelia spaudimą labiau nei įprastas dialogas.

7. Perpildyta šlapimo pūslė ir kraujospūdis

Jei per ilgai laikote šlapimą, kraujospūdis gali pakilti 3–4 mmHg.

Tai ypač pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, kurių pūslė labiau išsitempia ir stipriau veikia nervų sistemą.

Prieš vizitą pas gydytoją ar matuojant spaudimą geriau nueiti į tualetą – rezultatas bus tikslesnis.

8. Perteklinis cukrus – jūsų kraujagyslių priešas

Apie cukrų kalbama mažiau nei apie druską, bet pridėtinis cukrus – ypač gėrimuose ir pusgaminiuose – rimtai veikia kraujospūdį.

Viena porcija saldaus gazuoto gėrimo (apie 700 ml) gali padidinti sistolinį spaudimą 15 mmHg, o diastolinį – 9 mmHg. Tai tiesioginis smūgis kraujagyslėms.

9. Skydliaukės hormonai ir kraujospūdis

Skydliaukės hormonų trūkumas lėtina širdies plakimą ir mažina kraujagyslių elastingumą.

Tai blogina kraujotaką ir kelia spaudimą.

Perteklius taip pat pavojingas – širdis ima plakti per greitai.

Dažnai šie pokyčiai neturi aiškių simptomų ir išaiškėja tik atlikus kraujo tyrimus.

10. „Balto chalato“ efektas

„Baltų chalatų“ efektas – tikras reiškinys: kai kuriems žmonėms vien apsilankymas pas gydytoją padidina kraujospūdį 10 ir daugiau vienetų dėl nervinės įtampos.

Namuose matuojamas spaudimas ramioje aplinkoje dažnai būna tikslesnis.

11. Vaistai ir maisto papildai, veikiantys kraujospūdį

Kai kurie medikamentai ir augaliniai papildai gali ne tik padidinti kraujospūdį, bet ir trukdyti vaistams nuo hipertenzijos veikti efektyviai:

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – tokie kaip ibuprofenas ar aspirinas – sulaiko skysčius ir siaurina kraujagysles, todėl spaudimas gali pakilti net sveikiems žmonėms;

Hormoniniai kontraceptikai – dėl estrogeno poveikio gali siaurinti kraujagysles ir didinti kraujospūdį, ypač moterims po 35-erių, turinčioms antsvorio ar rūkančioms;

Antidepresantai (venlafaksinas, IMAO, tricikliai antidepresantai, fluoksetinas) – veikia neuromediatorius (dopaminą, noradrenaliną, serotoniną), todėl keičia ne tik nuotaiką, bet ir kraujospūdį;

Dekongestantai (pseudofedrinas, fenilefrinas) – siaurina kraujagysles ir mažina antihipertenzinių vaistų poveikį. Pasitarkite su vaistininku ar gydytoju dėl saugesnių alternatyvų;

Augaliniai papildai (ginkmedis, ženšenis, guarana, efedra, karčioji apelsino žievė, jonažolė) – gali padidinti kraujospūdį arba trukdyti vaistų veikimui.

Svarbu prisiminti: kraujospūdis – tai ne tik druska ar genetika. Net paprastas troškulys, pokalbis ar maisto papildas gali daryti įtaką. Todėl verta ne tik stebėti spaudimo matuoklio rodmenis, bet ir žinoti netikėtus veiksnius. Tai padės išvengti klaidingos panikos – arba laiku imtis priemonių.