Į bažnyčias ateinama ne tik pagarbinti Dievo, susitaikyti su savimi bei kitais, bet ir sušalti. Kaimų klebonams žiemomis nemenku uždaviniu tampa bent kiek sušildyti Dievo namus, tad nemažai šventovių apskritai nešildomos.
Kad bažnyčiose būtų šilčiau, grupė Seimo narių siūlo mažinti joms tenkančias energetikos išlaidas maldos namus įtraukiant į buitinių vartotojų grupę. Dabar gi bažnyčios prilygintos komercinėms įmonėms, todėl joms taikomi didesni elektros bei dujų tarifai.
„Nors atlieku dvasinę, socialinę tarnystę, mano darbas prilygintas komercinei veiklai, o bažnyčia, kurioje tarnauju, įvardijama verslo įmone“, – sako Ramygalos parapijos klebonas Alfredas Puško.
Anot jo, didžiulė, tūkstančio kvadratinių metrų, Ramygalos bažnyčia visai nešildoma.
„Niekaip neišsimokėtume“, – paaiškina dvasininkas.
Ateinančius į mišias A. Puško ragina šilčiau apsirengti.
Sekmadieniais Ramygalos bažnyčia sulaukia iki 120-ies tikinčiųjų, į šiokiadienio mišias jų ateina nuo 10-ies iki 15-os, retais atvejais – 20.
Kodėl bažnyčios bankrutuoja
O štai už sunaudotą elektrą per mėnesį bažnyčiai tenka susimokėti iki 350-ies eurų. Pasak A. Puško, už elektrą tiek pat mokama ir vasarą, ir žiemą.
Tiek kainuoja bažnyčios apšvietimas.
Maždaug tiek pat – iki 350 eurų – Ramygalos bažnyčioje surenkama per vieno sekmadienio rinkliavą.
Anot klebono, taupyti Ramygalos bažnyčioje elektrą nebėra iš ko, nes ir uždegus visas šviesas joje tvyro prieblanda.
Seime gimusią iniciatyvą bažnyčias prilyginti buitiniams vartotojams, dėl ko joms elektra atpigtų trečdaliu, Ramygalos klebonas įvertino kaip sveikintiną dalyką.
„Lietuvoje to dar nėra, bet užsienyje bažnyčios bankrutuoja. O bankrutuoja kodėl? Todėl, kad mažėjant tikinčiųjų nebesusimoka mokesčių“, – sako dvasininkas.
Krosnį pakūrena Garbės pilietis
Išskirtiniu altoriumi garsėjanti Smilgių miestelio bažnyčia, pasak jos klebono Eugenijaus Staleronkos, žiemą pašildoma tik sekmadienio mišioms.
Tuomet šventovės viduje oro temperatūra pakyla iki dešimties laipsnių.
Kitomis savaitės dienomis, pasak kunigo, į mišias ateina po vieną ar du tikinčiuosius, tad šventovė nešildoma.
Bažnyčia šildoma medžio granulėmis.
Užkurti šildymo katilo šeštadienių vakarais pakaitomis ateina du parapijiečiai – Juozas Šerna ir Kęstutis Vaičiūnas. Pastarasis – Smilgiuose gyvenantis Panevėžio rajono garbės pilietis, pirmasis šio rajono vadovas, Panevėžio rajonui vadovavęs atkūrus šalies nepriklausomybę.
Pasak kunigo E. Staleronkos, į pašildytą bažnyčią sekmadieniais susirenka apie pusšimtį žmonių. Per mėnesį tikintieji bažnyčiai suaukoja iki 500 eurų.
„Artėja Verbų sekmadienis, Velykos, tuomet surinksime daugiau aukų“, – tikisi dvasininkas.
Klebonas skaičiuoja už medžio granules sumokėjęs apie 1000 eurų. Anksčiau, kai žiemos būdavo šaltesnės, tokio kiekio pakakdavo vienam žiemos sezonui. Šiemet, kunigo teigimu, granulių dar liko.
O už Smilgių bažnyčioje išdegintą elektrą per mėnesį sumokama 80 eurų. Kunigas vylėsi, kad ilgėjant dienoms elektros pavyks daugiau sutaupyti.
Kunigą apstulbino sąskaita
Karsakiškio bei Geležių klebonas Stasys Tamulionis neslėpė šiomis dienomis esantis priblokštas energetikų pateiktos sąskaitos už Karsakiškio bažnyčios sunaudotą elektrą.
„Lyginu sausio ir vasario mėnesių sąskaitas. Sausį už elektrą sumokėjau 68 eurus, vasario sąskaitoje įrašyta, kad mokėti reikia 250 eurų“, – apstulbęs kunigas.
Karsakiškio bažnyčia šildoma infraraudonųjų spindulių šildytuvais. Bažnyčioje jų dešimt, šildytuvai įjungiami prieš pat mišias.
Kunigas S. Tamulionis tikina, jog vasarį bažnyčioje elektros negalėjo būti išnaudota daugiau nei įprastai.
„Gali būti, kad mus „išdavė“ neseniai pastatytas išmanusis elektros skaitiklis. Turbūt jis ir aptiko, kad elektros išdeginama daugiau“, – svarstė kunigas.
Dėl tokio skirtumo jis nusiteikęs aiškintis su energetikais.
Jei klausimas išsispręs bažnyčios nenaudai, kunigo S. Tamulionio teigimu, teks mažinti per mišias sekmadieniais įjungiamų šildytuvų skaičių.
Darbo dienomis bažnyčia nešildoma.
„Šiokiadieninėse mišiose Dievą paprastai garbinu aš vienas“, – sako klebonas.
Tikintieji katedroje nešąla
Besimeldžiantieji pagrindinėje Panevėžio vyskupijos šventovėje – Kristaus Karaliaus katedroje, nešąla.
Katedrą centralizuotai šildo miesto šilumininkė „Panevėžio energija“.
Šią gana šiltą žiemą maldos namų šildymas kainavo vidutiniškai apie porą tūkstančių eurų per mėnesį.
„Pernai už sausio mėnesio šildymą sumokėjome triskart daugiau“, – teigė kunigas K. Palepšys.
O štai už elektrą, tiekiamą katedrai, o kartu ir prie jos esantiems parapijos namams bei kunigų namui, kas mėnesį mokama iki 800 eurų.
Kadangi tikintieji per mėnesį Panevėžio katedrai suaukoja iki 9000 eurų, maldos namai, pasak K. Palepšio, už šildymą ir apšvietimą išsimoka.
