Žinomos švedų rašytojos Astridos Lindgren apysaką „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“ į teatro „Menas“ sceną perkėlė režisierius Arnoldas Jalianiauskas, scenografė Rita Kosmauskienė, kompozitorius Darius Razgūnas ir gausus teatro aktorių būrys – Martynas Klementjevas, Juozas Muliaučius, Ovidijus Kazarinas, Rita Zutkienė, Jolanta Miciūnaitė, Justina Žiogaitė-Butkienė, Arnas Butkus, Izabelė Visockaitė, Saugirdas Stakelė.
„Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“ – antras Panevėžio teatre „Menas“Arnoldo Jalianiausko pastatytas spektaklis. U. Mikaliūno nuotr.
Spektaklio režisierius Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas, Šokio ir scenos judesio katedros docentas, aktorius A. Jalianiauskas atskleidė, kad sumanymui scenoje papasakoti Mažylio ir Karlsono istoriją pradžią davė… sena plokštelė.
„Teatro meno vadovas Vytautas Kaniušonis pasiūlė pasiklausyti 1981 metais išleistos plokštelės – įrašyto kompozitoriaus Vygando Telksnio ir tekstų autoriaus Gedimino Astrausko miuziklo „Mažylis ir Karlsonas“. Šis kūrinys paskatino imtis darbo ir pabandyti naujai parodyti žinomus bei mylimus veikėjus. Iš dviejų galimų variantų – miuziklo ar pjesės – apie šiuos personažus pasirinkau pjesę. Esu dėkingas teatro „Menas“ vadovams, kad suteikė galimybę man pačiam iš arčiau pažinti ir kitiems parodyti Mažylio ir Karlsono gyvenimą“, – sako iš Panevėžio kilęs režisierius.
Pirmoji pažintis su pjese, aktoriais, kūrybine grupe įvyko dar vasarą, intensyviai repetuota spalį ir lapkritį.
Į miestą, kuriame gimė, augo, mokėsi M. Karkos vidurinėje mokykloje A. Jalianiauskas sako visada mielai grįžtantis, čia yra likusi didelė jo širdies dalis, čia jis visada pailsi, apsigauna, pasisemia kūrybinių minčių ir idėjų. „Man mielas kiekvienas kampelis, čia jaučiuosi savas“, – tvirtina jis.
Dienos teatro scenoje
„Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“ – ne pirmas A. Jalianiausko, kaip režisieriaus, darbas. Teatre „Menas“ žiūrovai jau matė jo režisuotą spektaklį „Gilės nuotykiai Ydų šalyje“ pagal Vytauto Petkevičiaus kūrinį, Kauno dramos teatre – Vytauto V. Landsbergio „Ateities miestą“, Jaunimo teatre – pasaką „Paika pelytė“.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Jono Vaitkaus vaidybos ir režisūros kursą baigusio, žinias magistrantūroje gilinusio A. Jalianiausko pirmasis režisūrinis darbas buvo pagal poeto Vytauto Mačernio kūrinį „Vizijos“ Alytaus miesto teatre pastatytas spektaklis „Po ūkanotu nežinios dangum“. Režisierius pats parašė muziką šiam spektakliui ir tapo nacionalinės dramaturgijos festivalio „Versmė“ laureatu.
Už muziką ir Porcijos vaidmenį Kauno teatre J. Vaitkaus pastatytame spektaklyje Viljamo Šekspyro „Venecijos pirklys“ A. Jalianiauskas yra pelnęs Kauno profesionalių teatrų kūrėjų apdovanojimą „Fortūna“.
Dešimtis įvairiaspalvių vaidmenų sukūręs aktorius už vieną iš jų buvo pristatytas Auksinio scenos kryžiaus apdovanojimui.
Spektaklis teatre „Menas“ – tai antroji A. Jalianiausko premjera šį rudenį. Tiesa, pirmojoje, spalio mėnesį Vilniaus teatre „Lėlė“ vykusioje premjeroje – Rolando Kazlo režisuotame spektaklyje „Atrask mane“ – A. Jalianiauskas pasirodė kaip aktorius.
Šis ruduo menininkui kūrybingas, jis nemažai koncertuoja, rengiasi išleisti penktąjį savo kūrybos dainų albumą.
Su įsivaizduojamu draugu
Vaikystės tema, kuri yra pagrindinė pasakojimo apie Mažylį ir Karlsoną, režisieriui artima. Jis su žmona Jurga augina tris sūnus ir puikiai pažįsta įvairių amžiaus tarpsnių vaikų ypatybes, žino jų troškimus ir fantazijas, neretai stebi ir savųjų žaidimus su įsivaizduojamais draugais.
„Suaugusieji iš tokių žaidimų turėtų suprasti, ką vaikas, nuklysdamas į vienas ar kitas fantazijas, nori pasakyti, ko jam trūksta, kokios jo mintys, troškimai“, – mano režisierius.
Statydamas spektaklį jis siekė kuo arčiau priartinti vaiko ir suaugusiojo pasaulius, padėti tėvams pamatyti, kaip atžala reaguoja į įvairius reiškinius, ir tinkamai įvertinti jo suvokimą.
„Netinkama reakcija gali vaiką palikti vieną su savimi“, – tvirtina menininkas.
Dirbti su Panevėžio teatro „Menas“ aktoriais jam buvo malonu, per repeticijas vyravo gera atmosfera, visi dirbo su užsidegimu, stengėsi kuo geriau pažinti personažus, perteikti jų charakterius.
„Kai darbas strigdavo ar susidarydavo nesklandumų, prisimindavome, kad be torto Karlsono nesuprasi! Ir visi kartu sukirsdavome tortą ar pyragą. Tokios išeities griebtasi ne sykį. Kol esame kartu, tikimės aštuoniais tortais, – tiek, kiek norėjo Karlsonas, – pasmaguriauti “, – juokiasi režisierius.
Laukia visų
Spektaklio pastatymo grupė – režisierius, scenografė, kompozitorius – buvo itin kūrybinga.
„Dirbti kartu su savo profesijos žinovais, specialistais buvo naudinga patirtis. Tai atnešė netikėtų, naujų atradimų – viskas tik į gera. Tikimės, kad ir žiūrovai tai įvertins“, – sako A. Jalianiauskas.
Teatras spektaklį pristato taip: „Ši istorija apie šeimą, kurioje auga Mažylis – paprastas septynmetis mėlynakis berniukas, kuris labai nori bendrauti ir turėti nors vieną tikrą draugą. Mama ir tėtis ne visada gali skirti tiek dėmesio, kiek sūnus norėtų, o vaikui artumo, šilumos ir pokalbių reikia labai labai daug.
Ir vieną dieną visiškai netikėtai jo svajonė išsipildė! Mažylis susipažįsta su Karlsonu, kuris gyvena ant stogo. Karlsonas – nepaprasta būtybė jau vien dėl to, kad jis tikrai gyvena ant stogo ir dar moka skraidyti. Jis – mažytis, storas ir labai išdykęs vyrukas, tad nuotykiai, linksmybės ir išdaigos su tokiu draugu – neišvengiamos“.
Spektaklis, pasak režisieriaus, tinka visiems: Karlsonas, vyrukas pačiame jėgų žydėjime, neriboja savo draugų amžiaus. Jis laukia visų.
Vilma MATAITYTĖ
U. Mikaliūno nuotr.
