Krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas patvirtino naują dokumentą – Lietuvos karių etikos kodeksą. Dabar Lietuvos kariai, kaip ir vilkintieji kario uniformas visose civilizuotose Vakarų Europos šalyse, irgi turi pagrindinius moralės principus, kario elgesį tarnybos ir ne tarnybos metu, etikos reikalavimus vadams ir viršininkams, karių tarpusavio santykius apibrėžiantį teisinį dokumentą. Iki šiol lietuviai kariai vadovavosi tik 1992 metais patvirtintu Krašto apsaugos tarnybos statutu, kuris galioja ir šiuo metu ir apibrėžia tik tam tikras karių elgesio bei drausmės normas.
Be moralės negyveno
Etikos kodeksą jo rengėjai skiria profesinės ir privalomosios karo tarnybos kariams, taip pat kariams savanoriams, kariūnams, atsargos bei dimisijos kariams, dėvintiems kario uniformą. Šiame dokumente keliami ypač aukšti elgesio reikalavimai vadams bei viršininkams, bendraujant su pavaldiniais ir kariais. Pabrėžiama, kad laikytis kodekso reikalavimų – kiekvieno kario pareiga ir garbės reikalas.
Pasak Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono (KM MPB) vado majoro Alberto Kondroto, nors iki šiol ir nebuvo dokumento, apibrėžusio moralės normas, nereikia manyti, kad kariai mūsų šalyje gyveno be moralės ir darė ką norėjo.
Bet vadas pripažįsta: raštu išdėstyti pagrindinius elgesio principus buvo būtina, kad kariai vadovautųsi ne kiekvienas savo, o bendrai nustatytais moralės reikalavimais.
Kuopų vadams – korektiškos pavaldinių pastabos
Mjr. A.Kondrotas įsitikinęs, kad Karių etikos kodeksas – tikrai reikalingas ir tinkamai sudarytas dokumentas be jokių ilgų išvedžiojimų, sudėti tik patys svarbiausi apibrėžimai. Tai lėmė konsultacijos su užsienio specialistais ir Vakarų patirtis.
KM MPB vado tvirtinimu, iš 8 dalių sudarytas kodeksas geras yra keliais aspektais. Visų pirma, anot majoro, tai – puikus įrankis bei teisė pavaldiniams iš vadų ir viršininkų reikalauti bendrauti su jais ir jiems nurodymus duoti pagarbiai, galimybė taktiškai pranešti kolegoms ar tiesioginiam vadui apie pastebimas jų klaidas. Kita vertus, vadus naujas dokumentas verčia pasitempti, rodyti pavaldiniams gero elgesio ir teisės aktų laikymosi pavyzdį, pagarbiai ir korektiškai pavaldiniams duoti nurodymus, pastabas. Mjr. A.Kondrotas teigia Etikos kodekso veiksmingumo pats dar nepajutęs, tačiau kai kurie KM MPB kuopų vadai, pasak jo, tai jau patyrė – kariai jiems yra pacitavę kodeksą.
Suteikiama teisė pasitaisyti
Kitu dokumento privalumu bataliono vadas laiko patį jo atsiradimą, bendraujant Lietuvos ir užsienio kariškiams nuo šiol mūsiškiams nebeteks nepatogiai jaustis prieš kolegas, kai šie paklaus, kuo vadovaujamasi Lietuvoje iškilus karių moralės problemoms.
Trečia, kaip teigia pašnekovas, Etikos kodeksas geras yra tuo, kad jame numatytos kur kas švelnesnės sankcijos už nedidelius nusižengimus nei Krašto apsaugos tarnybos statute: pavyzdžiui, už pagarbos vyresniajam neatidavimą ar netinkamą poelgį su kitu kariu pirmiausia pareiškiamas žodinis įspėjimas. Jei tai kartojasi, nusižengusysis etiško elgesio principams įspėjamas raštu, o jei ir tai nepadeda, tuomet baudžiama pagal statutą. “Gerai, kad iš karto viršininkai neverčiami griebtis lazdos, jiems suteikiama teisė leisti pavaldiniams pasitaisyti”, – mano mjr. A.Kondrotas.
Pasiteiravus, ar Karių etikos kodeksas gali padėti užkirsti kelią nestatutiniams santykiams kariuomenėje, bataliono vadas tvirtina nemanantis, kad šiuolaikinėje Lietuvos kariuomenėje tokie dalykai yra populiarūs. Bent jau pats sako su jais nesusidūręs.
Vos porą savaičių naujas pareigas einantis kariškis pavaldiniams teigia norintis būti ne kabinetiniu vadovu: stengiasi dažnai su jais bendrauti, pastebėti jų problemas. “Tai dariau anksčiau ir toliau ketinu taip elgtis. Distancinio valdymo netoleruoju. Taip pat nesiruošiu žeminti nė vieno autoriteto”, – tikina kariškis.
Angelė Valentinavičienė
tel. 511223, angele@sekunde.com
Nuotr. Naujasis KM MPB vadas mjr. A.Kondrotas džiaugiasi, kad ir Lietuvoje atsirado pagrindinius karių etikos principus nusakantis dokumentas.
