Šie metai privertė daug ko atsisakyti. Artėjant žiemos šventėms miškininkai nusprendė neberengti įprastos akcijos „Parsinešk Kalėdas į namus“, o verslininkai pastebi, kad kai kurie gyventojai apskritai planuoja pataupyti ir nepuošti žaliaskarių. Visgi kitokia situacija kursto ir naujas šventines tradicijas.
Išskirtinių verslų Panevėžyje savininkas Audrius Pocius turi dar vieną netradicinę idėją. Jis sumanė nuomoti kalėdines eglutes.
Toks sumanymas kituose Lietuvos miestuose – ne naujiena. Klientas užsisako medelį, nuomotojai jį pristato, kur reikia, ir po švenčių išsiveža.
„Šventinį laikotarpį ištarnavusias eglutes mes grąžiname atgal į ūkį, kur jos augo. Vazonuose jos grįžta į žemę, nukirstos naudojamos kaip trąša. Dalį eglių perdirbame ar atiduodama žirgynams. Gal po švenčių prie konteinerių mažiau bus žaliųjų atliekų“, – sako A. Pocius.
Verslininkas tvirtina, jog nauja idėja susidomėjo ir panevėžiečiai. Prieš dvi dienas pradėjęs nuomą verslininkas jau sulaukė užsakymų.
Nuomotojai turi paprastų, sidabrinių eglių, kėnių. Pastarieji perkami iš Danijos, kiti augalai – iš ūkio Panevėžio rajone. Daugiausia, pasak pašnekovo, užsakomi nuo 1 iki 2 m medeliai.
A. Pocius šiuose sandėriuose dirba kaip perpardavėjas. Jis už kalėdinės eglutės nuomą prašo nuo 35 iki 65 eurų.
„Šių metų situacija yra įvairiaspalvė. Iš vienos pusės, dabartinėmis sąlygomis mūsų idėja yra itin patogus ir logiškas sprendimas, pasirūpinant egle neišeinant iš namų. Iš kitos pusės – yra ir visai eglutės atsisakančių žmonių, nes tokiu metu negali sau leisti papildomų, nebūtinų išlaidų“, – pastebi verslininkas.
Gąsdinimais nebetiki
Ilgametis kalėdinių eglučių augintojas Eugenijus Galvanauskas įsitikinęs, kad Kalėdos lietuviams šventas reikalas ir koronavirusas jų negali atimti.
Pensininkas su žmona jau pradėjo prekybą savo 40 a ūkyje Panevėžio rajone. Pora turi 2000 lietuviškų ir sidabrinių žaliaskarių. Dalį jų kerta, dalį sodina į vazonus ir veža į miestą parduoti.
„Dukra matė, kad Panevėžyje prasideda eglučių prekyba. Savaitgalį tikriausiai išsiruošime ir mes. O ūkyje pagal skelbimą medelius jau pardavinėjame. Atvažiuoja žmonės šeimomis, išsirenka, nusikerta – nemanau, kad karantinas atėmė norą švęsti“, – pasakoja Eugenijus.
Jis už eglutes iki 2 m daugiau nei 10 eurų neprašo. Mažiausios kainuoja 5 eurus.
Dešimt metų tokiu verslu užsiimantis E. Galvanauskas pasakoja per vieną sezoną paprastai parduodantis apie 300 medelių.
„Gali būti, kad šįmet dėl koronaviruso mažiau parduosim. Bet mus jau gąsdina nuo pat pavasario. Auginame taip pat ir gėles – visi sakė, kad nieko neparduosime, tačiau vasara šiam verslui buvo visai gera. Tad ir dėl eglučių dabar tikimės sėkmės“, – viliasi augintojas.
Jis abejoja, ar prekybos centrai gali nukonkuruoti ūkininkus. Pastarieji, anot Eugenijaus, parduoda kokybišką ir kvepiančią eglutę.
Vangi prekyba
Nors pasipuošęs Panevėžys jau gyvena Kalėdų laukimu, Valstybinės miškų urėdijos Panevėžio regiono padalinio girininkijose bei medelyne Kaimiškyje prekyba žaliaskarėmis vos juda. Pirkėjai, pasak medelyno vadovo Egidijaus Kaluinos, kol kas vangiai važiuoja dairytis kalėdinio medžio.
„Anksčiau tokiu metu eglutes jau pirkdavo įvairios įstaigos, mokyklos, darželiai. Šiemet iki dabar sulaukėme tik kelių tokių pirkėjų – karantinas tikrai veikia ir šią sritį“, – pripažįsta E. Kaluina.
Vienas kitas pirkėjas, anot jo, dar lapkritį buvo nusižiūrėjęs spygliuotį šventėms. Tokie medeliai buvo specialiai pažymėti ir juos savininkai galės pasiimti, kada panorėję.
„Įdomu, kad į madą grįžta paprasta lietuviška eglutė. Prieš dešimt metų labai populiarios buvo sidabrinės, prieš penkerius metus – kėniai“, – pastebi medelyno direktorius.
Kalėdinę prekybą nuo gruodžio vidurio pradėsiančioje urėdijoje eglučių kaina svyruos nuo 2 iki 100 eurų.
Perkamiausios, pasak E. Kaluinos, visada būdavo 1,5–2 m eglutės.
„Šiemet kirsime eglutes mažesniais kiekiais, neruošime iš karto viso planuojamo skaičiaus. Atvešime į miestą po 50–100 medelių ir stengsimės reguliuoti pirkėjų srautus vietoje, gal tversime prekyvietę“, – sakė E. Kaluina.
Nemokamų šakų nebus
O už kalėdinę šaką urėdija planuoja prašyti euro. Šiemet miškininkai atsisakė tradicinės akcijos „Parsinešk Kalėdas į namus“, kai nemokamai išdalydavo tūkstančius šakų.
„Šios Kalėdos bus liūdnesnės, jau dabar girdime, kad žmonės netgi visai nebesiruošia puoštis šventėms“, – sako E. Kaluina.
Koronavirusas pakoregavo ir urėdijos Panevėžio regiono padalinio darbą su užsienio rinkomis. Per metus iš Panevėžio rajono į Skandinaviją išvažiuodavo 6–7 milijonus 20–40 cm eglučių sodinukų, skirtų miškams plėsti.
„Su skandinavais dirbame 15-iolika metų. Dėl pirmo karantino, po to antrosios viruso bangos užsakovai negalėjo atvažiuoti apžiūrėti sodinukų, dėl to dalis jų pirkimą atidėjo pavasariui“, – sako E. Kaluina.
