Miestų ir miestelių kapinės vasarą primena statybų
aikšteles – artimuosius palydėjusieji į amžinojo poilsio vietą skuba įamžinti jų
atminimą. Pasak paminklų dirbtuvių atstovų, renkantis paminklą bene svarbiausi
du kriterijai – tam skiriamų pinigų kiekis ir mirusiojo amžius. Kad
panevėžiečiai rinkdami paminklą artimųjų kapvietei tapo išrankesni –
paminkladirbiai neginčija. Didžiulė konkurencija ir noras įtikti užsakovams
verčia juos pildyti net pačius absurdiškiausius klientų prašymus.
Išmone atsilieka nuo ispanų
Du trimetriniai angelai, romiais žvilgsniais stebintys akmeninį naujausios markės mersedesą. Jų rankose – mobilieji telefonai. Kapinaitėse tupintis Volto Disnėjaus herojus – elniukas Bembis. Tai – ne scenos iš fantastinio filmo. Tokių paminklų jau galima pamatyti Ispanijos kapinėse.
Šioje šalyje gyvenantys naujieji rusai negaili pinigų staiga praturtėjusių savo tautiečių atminimui įamžinti. Impozantiški paminklai, netgi memorialai, kurių pagrindiniais akcentais tampa šioje žemėje užgyvento turto simboliai – automobiliai, telefonai, pinigai, ispanų pernelyg nebestebina. Užsieniečių nestebina paminklai šunims, katėms, kitiems kadaise mylėtiems augintiniams.
Lietuvius šiuo požiūriu dar galima laikyti konservatoriais, nors paminkladirbiai jau taip nemano – yra žmonių, kurie artimųjų atminimui įamžinti skiria dešimtis tūkstančių, kapvietes pavertusių vos ne kiaurus metus žaliuojančiais gėlynais ir į kapines vykstančių tarsi į darbą.
Reikėtų iškalti ir kainą
Paminklų madų kitimo tendencijas bene lengviausia stebėti kapinėse. Antai Šilaičių kapinėse dar gausu didelių, gremėzdiškų akmens luitų.
“Tokia buvo mada. Garbės reikalas – kas didesnį paminklą pastatys. Dabar man pačiai tas paminklas baisiai atrodo, tačiau negi griausi”,- apie devintojo dešimtmečio viduryje mirusiems tėvams pastatytą paminklą pasakojo kapvietę tvarkanti ponia Irena. Ji teigė anais laikais už granito luitą mokėjusi 700 rublių – labai didelius pinigus.
Panevėžietės seserys Virginija ir Danutė pabrėžė, jog jų širdžiai mielesni nedideli, kuklūs paminkliukai. “Man užtektų antkapio ir nedidelės lentelės su pavarde”,- sakė Ponia Virginija. Jos sesuo Danutė mieliau rinktųsi tradicinį kryželį. “Manau, mums ilgokai teks gulėti be paminklų, nes tai – nepigus malonumas”,- juokėsi panevėžietės.
Paminklą statantys vienos įmonės darbuotojai tarsi patvirtindami moterų žodžius teigė, jog ant kai kurių paminklų vertėtų iškalti ne tik pavardes, bet ir jų kainas – būtent jos padarytų įspūdį kapinių lankytojams. Kaunietis Petras susidarė įspūdį, jog panevėžiečiai savo mirusiems artimiesiems stato prašmatnesnius paminklus nei kauniečiai. “Pas mus daug daugiau kuklių mažų paminklų, o čia – vos ne kas antras paminklinis akmuo – didelis, kai kur netgi primenantis prabangų memorialą. Kam to reikia? Mirusiuosius reikia dūšioje gerbti”,- sakė kaunietis. Kad Šilaičių kapinėse daugėja įspūdingų ir originaliai sutvarkytų kapviečių, pastebėjo ir “Sekundės” korespondentai. Kai kurių skulptūrų prasmę tegali įminti tik jas pastačiusieji. Angelai, raumeningi šventieji, primenantys betmenus, sparnai, netgi meilės scenos, turinčios pasauliui įrodyti, kad šilti jausmai velioniui – amžina. Tai – tik nedidelė dalis išmoningų ir akį traukiančių Šilaičių kapinėse pastatytų paminklų. Pernelyg anksti iš gyvenimo išėjusiesiems statomi širdis simbolizuojantys akmenys. Paminklas – knyga, matyt, skirtas buvusiems mokytojams.
“Visiškai sutvarkyti kapvietę man kainavo 3,5 tūkst. litų. Paminklinis akmuo – 1,5 tūkst. Bet galo darbams nematyti. Lietus išplauna smėlį. Suradau meistrus, kad plyteles sudėtų, tai paėmę 50 litų avansą dingo kaip į vandenį”,- guodėsi Danutė Bulovienė. Jos vargai ir išlaidos dar nesibaigė – ant kapo bet kurią akimirką gali užgriūti lietaus išplauti akmenys iš gretimos, beveik neprižiūrimos kapvietės. Kapų, ant kurių vešliai želia balandos ir usnys, – ne taip jau mažai. Artimieji, pastatę paminklus, pareigos prižiūrėti kapą nebejaučia.
Tenkina visus klientų pageidavimus
“Pigiausias paminklinis akmuo kainuoja 200 litų. Visos kapvietės sutvarkymas, kukliausiais paskaičiavimais, atsieina apie 1,5 tūkst. litų”,- pasakojo Smėlynės g. 162 esančių paminklų dirbtuvių atstovė Sigita Juzėnienė. Potencialūs klientai rūpintis artimųjų atminimo įamžinimu pradeda jau pavasarį. Pasak S.Juzėnienės, tarp jų yra šiam tikslui nepagailinčiųjų ir 10 tūkst. litų.
Vieni pas paminkladirbius kreipiasi jau tiksliai žinodami, ko nori, kiti – įdėmiai išklauso specialistų patarimų. Dirbtuvių kieme – jau baigiamas įspūdingas paminklinis akmuo, kurį mirusiam giminaičiui užsakė iš užsienio atvykęs lietuvis. Žmogus jau turėjo paminklo viziją, o nurodymus jo kūrėjams davė … koja rodydamas į, jo manymu, esančius trūkumus. “Žmonės dabar išrankūs. Išsako įvairius pageidavimus, kad ir kaip tai atrodytų neskoninga, mes gerbiame jų apsisprendimą”,- sakė S.Juzėnienė. Senyvo amžiaus klientai vis dar prašo ant paminklinio akmens iškalti šventųjų, Dievo atvaizdus, kryželio tokiems atrodo per maža. “Bandome atkalbėti nuo sumanymo ant akmens iškalti mirusiojo nuotraukas. Tai kelia didelį sielvartą kas kartą apsilankius prie kapo. Tačiau ne visus galima perkalbėti”,- sakė “Sekundės” pašnekovė. Ji pažymi, jog per paskutiniuosius porą metų miršta vis jaunesni žmonės – mažamečiai vaikai. “Jiems siūlome parinkti šviesesnių spalvų akmens paminklus”,- teigė S.Juzėnienė.
Lietuviai, jos nuomone, dar pakankamai konservatyvūs, tad ypatingų, neįgyvendinamų užsakymų paminkladirbiai kol kas nesulaukia. “Žmonės baiminasi paminklus puošti bronzinėmis detalėmis. Visi puikiai žino, jog kapinėse besišlaistantys “metalistai” beregint nulupinės originalius bronzinius akcentus”,- teigė pašnekovė. Ne visi išgali už išsirinktą paminklą susimokėti iš karto. “Mes dirbame pagal verslo liudijimą, nesudarome sutarčių su banku, tad išsimokėtinai leidę mokėti už paminklinį akmenį, tegalime viltis, jog klientas bus sąžiningas”,- sakė S.Juzėnienė. Deja, atsiranda tokių, kurie skolą paminkladirbiams “pamiršta”. Pasak moters, skolų negrąžina ne sunkiai gyvenantieji. Gaudyti ir maldauti pinigų tenka iš solidžių įmonių vadovų ir aukštas pareigas užimančių užsakovų. “Kapinėse nekariausi, galbūt dideli viršininkai pamiršta apie skolas, kartais net nepatogu jiems to ir priminti”,- kalbėjo S.Juzėnienė.
Į naujoves žiūri įtariai
UAB “Granika” vadybininkė Dovilė Juzėnaitė pažymi, jog lietuviai – pakankamai konservatyvūs ir ištikimi tradicijoms. Jie savo mirusiems artimiesiems dažniausiai užsako juodojo akmens paminklus, nors bendrovė potencialiems klientams siūlo įvairių spalvų ir atspalvių akmenis. Pigiausias kainuoja apie 400 litų. Šį sezoną brangiausias bendrovėje užsakytas paminklas (kartu su monatavimo darbais) kainavo apie 7 tūkst. litų. “Naujovės skverbiasi pamažu. Paminklinį akmenį puošiančias bronzines detales, kurios yra populiarios užsienyje, panevėžiečiai renkasi atsargiai – bijosi, jog jos anksčiau ar vėliau atsidurs metalų supirktuvėje, nes vandalams nieko švento nėra”,- sakė vadybininkė. Širdys, skulptūrėlės, keletos spalvų akmenų kompozicijos parenkamos pernelyg anksti palikusiesiems šią ašarų pakalnę. Knygos formos paminklinis akmuo parenkamas buvusiems pedagogams, meno žmonėms. Bendrovė atliko ir itin originalų užsakymą – pagamino ir sumontavo mėnulio formos paminklą. “Kasmet Lenkijoje vyksta paminklų mugė, į kurią renkasi šios srities specialistai iš visos Europos. Ką sugeba užsieniečiai, galime pasiūlyti ir mes, tačiau nestandartinių užsakymų nėra itin daug”,- sakė D.Juzėnaitė.
Į realybę grąžina kainos
UAB “Diabazas”, turinčios filialą Valstiečių g.2, direktorius Alius Greičius apžiūrėti užsakovams siūlomų paminklų ekspozicijos nekvietė. “Nėra ko žiūrėti. Viskas išparduota, nespėjame atlikti užsakymų. Darbo – per akis”,- teigė bendrovės vadovas. Jo paskaičiavimais, kuklus kapvietės sutvarkymas, nedidukas paminklas kainuoja apie 1,5 tūkst. litų. “Klientai nori labai daug, tačiau norus dažnai varžo galimybės. Geras, originalus paminklas kainuoja tūkstančius”,- sakė A.Greičius. Jis pažymėjo, jog paminklų mados miesto ir kaimo kapinėse skiriasi. Provincijoje pirmenybė teikiama tradiciniam juodajam akmeniui, kryžiams, o užsakovai iš didžiųjų miestų, jei tik kišenė leidžia, kapą puošia spalvoto akmens kompozicijomis. “Senyvo amžiaus žmonėms vis dar reikia šventųjų atvaizdų, Marijos paveikslo reprodukcijų, kalti mirusiojo nuotraukų atsisakoma – tai jau išėjo iš mados, be to, kainuoja nepigiai”,- pasakojo “Diabazo” vadovas. Neišpildomų pageidavimų bendrovės paminkladirbiai kol kas nesulaukė. Užsakovai kartais prašo paminklą susieti su mirusiojo profesija. “Paminklo akcentu tuomet tampa knyga, javų varpos, neseniai darėme kukurūzų burbuoles”,- apie originalesnius darbus kalbėjo A.Greičius.
Pasirūpina gyvi būdami
“Sekundės” kalbinti paminklų gamintojai pasakojo, jog ne tokią jau menką paminklų užsakovų dalį sudaro žmonės, kurie savo pomirtiniu įamžinimu pasirūpina dar gyvi būdami. Vyresnio amžiaus panevėžiečiai išsirenka patikusį paminklinį akmenį, nes nepasitiki savo vaikais: mano, jog šie gali sutaupyti kapvietės tvarkymo sąskaita. Paminklus iš anksto užsisako bevaikiai, vieniši senukai. Juos žmonės laiko namuose, garažuose, rūsiuose, kol išmuš lemtinga mirties valanda. Nors kapinių prižiūrėtojai kategoriškai neigia, kad vietą kapinėse galima rezervuoti iš anksto, paminklų, kuriuose iškaltos tik pavardės ir gimimo datos, Šilaičių kapinėse yra ne vienas.
Aštrių formų, gremėzdiškų, monumentalių paminklų erai praėjus, kapus prižiūrintieji skuba griauti neišvaizdžius statinius, jų vietoje dygsta šių laikų dvasią atitinkantys paminklai. “Žmonės masiškai keičia paminklus, nes betoniniai monumentai kapviečių tikrai nepuošia”,- teigė A.Greičius. Iš kapinaičių panažu nyksta visą kapvietės plotą užimantys gėlynai. Šiuolaikiniai žmonės neturi laiko jų ravėti, laistyti prižiūrėti. Kapas dengiamas trinkelėmis, pilama skalda, paliekamas nedidelis lopinėlis porai augalėlių. Tiesa, kai kurių kapviečių prižiūrėtojai akivaizdžiai persistengia – ji užpilama stiklo duženomis arba užklojama žalia kilimine danga.
Nors viskas brangsta, paminklų gamintojai tvirtina, jog jų produkcija per pastaruosius porą metų tik pinga. Taip yra dėl didelės konkurencijos. “Ne visi dirba legaliai. Pogrindiniai paminkladirbiai nemoka mokesčių, tad gali sau leisti gaminti pigiau” ,- mano “Diabazo” vadovas. “Akmeninės tvorelės metras prieš porą metų kainavo 110 litų, dabar – 70. Nors akmenys, įrankiai, darbo jėga brangsta, kelti paminklų kainų neketiname”,- tvirtino S.Juzėnienė.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
A.Repšio nuotr. Pasak D.Juzėnaitės, lietuviai – konservatyvūs ir mieliau renkasi jiems įprastus juodojo akmens paminklus.
