Praėjusį savaitgalį Panevėžio liaudies kanklininkių ansamblis “Sigutė”, kuriam vadovauja Vida Grikšelienė, iškilmingai minėjo savo veiklos dešimtmetį. Minėjimas, pavadintas “Senolių kanklės”, vyko kultūros centre “Panevėžio linelis”, į jį susirinko gausus būrys kanklių muzikos mėgėjų ne tik iš Panevėžio, bet ir kitų Lietuvos vietų. Šventės dalyviai kankliavo, dainavo, sveikino sukaktį švenčiančio kolektyvo kanklininkes ir jo vadovę.
Minėjime dalyvavo daugiau nei dešimt liaudiškos muzikos kolektyvų, buvo ir pavienių solistų, bent kelios muzikantų šeimos: pačios ansamblio vadovės V.Grikšelienės, liaudies kanklininkas Kęstutis Rudis su savo vaikaičiais, liaudies muzikantai Irena ir Jonas Cimnalomskiai. “Sigutę” sveikino Panevėžio muzikos mokyklos kanklininkių ansamblis “Ašarėlė” (vad. R.Mureikienė), V.Mikalausko pagrindinės mokyklos kolektyvas “Liepelė” (vad. L.Mazūrienė), Krekenavos muzikos mokyklos kanklių ansamblis, vadovaujamas L.Venslavičienės, Utenos rajono Užpalių kanklininkų kolektyvas “Pasagėlė” (vad. A.Motuzienė) ir kt. Pačios “Sigutės” pasirodymui talkino ansamblio “Linelis”, vadovaujamo V.Murausko, šokėjos. Renginį vedė kultūros centro “Panevėžio linelis” direktorė Dalia Gaspariūnienė.
Minėjime buvo ne tik muzikuojama: V.Grikšelienė šventės dalyviams trumpai papasakojo kolektyvo susikūrimo istoriją, apžvelgė pasiekimus ir ansamblio sudėtį. “Sigutės” vadovė prisiminė, kaip prieš 10 metų amžiną atilsį Konstancija Marcinkevičienė ėmėsi burti skirtingų profesijų kanklininkes, kaip 8 susibūrusios moterys rinkdavosi kankliuoti į lopšelį-darželį “Sigutė”, iš čia ir kilo ansamblio pavadinimas. Kolektyvas, anot jo vadovės, nuo 1996 m. dalyvauja sambūryje “Senolių kanklės”, yra dalyvavęs pasaulio lietuvių dainų šventėje ir daugelyje kitų renginių, draugauja su liaudies kanklininkais iš visos Lietuvos. “Dabar ansamblyje kankliuoja 7 moterys, o viena iš jų – Regina Daniūnienė, yra viso kolektyvo siela”, – pristatė dabartinę “Sigutę” V.Grikšelienė.
Ansamblį jubiliejaus proga pasveikino Lietuvos liaudies instrumentinės muzikos draugijos “Kanklės” Panevėžio krašto pirmininkė Alvyda Beržonienė. Pabrėžusi, kad tautinį instrumentą reikia gerbti kaip Lietuvos vėliavą ar himną, o “Sigutę” – kaip gyvą tautinės muzikos puoselėjimo pavyzdį, A.Beržonienė taip pat perskaitė draugijos “Kanklės” pirmininkės Z.Naikelienės sveikinimą ir padėkos žodžius R.Daniūnienei, kuri, anot sveikintojos, pernai Vilniuje vykusiame šimtametei kanklių karalienei Onutei Mikulskienei skirtame renginyje buvo pavadinta kanklių motina.
Pati R.Daniūnienė prisipažino kanklių iš rankų nepaleidžianti jau 65 metus ir nė neįsivaizduojanti, kaip be jų galėtų gyventi. Moteris kolektyvo vardu dėkojo ansamblio vadovei ir įteikė jai, pačios manymu, labai vertingą dovaną – gerą japonišką kanklių derintuvą.
Renginyje liete liejosi sveikinimai, buvo teikiamos dovanos, o šventės šeimininkė D.Gaspariūnienė visų kolektyvų vadovams įteikė padėkas už etninės muzikos puoselėjimą. Šventei besibaigiant, visi jos dalyviai sudainavo bendrą dainą.
Angelė Valentinavičienė
tel. 511223, angele@sekunde.com
S.Kašino nuotr. Ansamblio “Sigutė” vadovei V.Grikšelienei (kairėje) kolektyvo senbuvė kanklininkė R.Daniūnienė perdavė šimtametės Lietuvos kanklininkės O.Mikulskienės atsiųstą dovaną, taip pat pasveikino ir kolektyvo vardu.
