Panevėžį garsinantis kamerinių teatrų festivalis nepaliko abejingų. Jau 13-ąjį kartą organizuotas renginys pritraukė būrį žiūrovų, o komisijos nariams teko nelengva užduotis išrinkti, kuris kūrinys labiausiai nusipelnė pereinamojo prizo.
Balandžio pradžioje prasidėjusį festivalį ketvirtadienio vakarą baigė šeimininkų spektaklis „Virtuali meilė“. Po jo iš garsių panevėžiečių sudarytai komisijai – joje Dailės galerijos vadovas Egidijus Žukauskas, rašytoja ir žurnalistė Liuda Jonušienė, Panevėžio kultūros tarybos narė Vitalija Vasiliauskaitė, teatro „Menas“ vadovas Vytautas Kaniušonis ir dienraščio „Sekundė“ atstovė Žydrūnė Zulonaitė-Maršalkienė – teko nelengva užduotis išrinkti laimėtoją.
„Komisija atsižvelgia į scenografiją, režisierinius sprendimus, vaidybą ir į daugybę įvairių detalių, todėl išrinkti nugalėtoją visuomet yra sunki užduotis. Šį kartą komisija ginčijosi ilgiau nei valandą, bet galiausiai visi jos nariai sutarė ir nugalėtoju paskelbė Lietuvos rusų dramos teatro spektaklį „Natašos svajonė“, – „Sekundei“ atskleidė teatro „Menas“ kultūrinės veiklos vadybininkė Neringa Stašytė.
Nugalėtojo laurus pelnęs spektaklis, pasak teatro atstovės, simpatijas pelnė dėl savo aktualumo, dėmesį pritraukiančios temos, tikrumo įspūdžio bei jaunos, tačiau stiprios kūrybinės komandos. Monospektaklyje vadino aktorė Gabija Urniežiūtė, o jį režisavo Ainis Storpirštis bei Eglė Kižaitė.
„Natašos svajonė“ festivalyje nurungė dešimties Lietuvos miestų spektaklius. XIII kamerinių spektaklių festivalyje pasirodė „Menų spaustuvė“ su spektakliu „8 minutės“, Kauno kamerinis teatras atvežė kūrinį „Korektūros klaida“, Nacionalinis dramos teatras išsiskyrė „Kuprelio“ pastatymu, Vilniaus kamerinis teatras parodė spektaklį „Karalius nuogas“, Knygos teatras – „Pakalnučių metus“, Klaipėdos jaunimo teatras – „Žiurkiagalvius“, Idioteatras – „Meilės laiškus“, Juozo Miltinio dramos teatras pakvietė į spektaklį „Moterims ir jų vyrams“, Šiaulių dramos teatras – „Visu greičiu atgal…“ O festivalio šeimininkas teatras „Menas“ pristatė spektaklį „Virtuali meilė“.
Panevėžiui reikia kultūros
N. Stašytė džiaugėsi festivalio sėkme ir tvirtino, kad žiūrovui pasižymi itin geru skoniu.
„Nors neretai pasigirsta nuomonių, kad mūsų miestas – provincija, tačiau panevėžiečių pigiais spektakliais neapgausi. Tai priverčia mus dirbti dar daugiau ir festivaliui ieškoti naujesnių, geresnių pastatymų, naujų talentų. Nevengiame pasikviesti paskutinių kursų studentų, nes tai padeda atrasti naujų krypčių ir kelių į žiūrovų širdis“, – kalbėjo teatro vadybininkė.
N. Stašytė įsitikinusi, kad panevėžiečius žavi įvairūs žanrai, jie mėgsta įvairovę, tačiau bene lengviausias būdas paskatinti atverti meno mekos duris – pakviesti talentų. Visoje Lietuvoje pripažinti teatrai ir televizijų laidose matomi veidai žiūrovų sąmonėje yra tarsi kokybės ženklai, garantuojantys įsimintiną vakarą.
„Reklamoje pamatę Ilonos Balytės bei Kosto Smorigino vardus, teatro gerbėjai stengiasi bilietus nusipirkti iš anksto, ir visos vietos užimamos vos per keletą dienų“, – atskleidė N. Stašytė.
