Įkalinimo įstaigų darbuotojų saugumas vėl atsidūrė dėmesio centre po lapkritį Panevėžio moterų kalėjime įvykusio incidento, kai nuteistoji užpuolė slaugytoją.
Agresyviu elgesiu pasižymėjusi nuteistoji, atvesta pas slaugytoją pažymos, ar panaudojus antrankius ant jos riešų neatsirado pažeidimų, pareikalavo įrašyti neteisingus duomenis.
Kai slaugytoja ant jos riešų mėlynių neaptiko, nuteistoji pradėjo keiktis, grasinti, o galiausiai smogė medikei į veidą.
Ši paskutinę akimirką spėjo atsilošti, todėl išvengė rimtų sužalojimų.
Slaugytoja dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo neteko darbingumo dviem savaitėms.
Kitai Panevėžio kalėjimo pareigūnei pasisekė mažiau. Jai ta pati nuteistoji per ankstesnį užpuolimą sulaužė žandikaulį.
Nesibaigiantys reikalavimai
Nukentėjusi slaugytoja prašė neviešinti jos vardo ir pavardės, nes nenori, kad artimieji ir giminės apie tai sužinotų ir jaudintųsi.
Medikė priklauso įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinei sąjungai „Solidarumas“.
Kaip teigiama šios organizacijos išplatintame pranešime, smurto buvo galima išvengti, jei būtų imtasi prevencinių veiksmų.
Pasak pranešimo, nors nuteistoji jau ne kartą smurtavo, pareigūnės leido jai keiktis, įžeidinėti medikę ir jai grasinti, o įsikišo tik tada, kai kalinė ėmė muštis.
Pasak slaugytoją ginančios profesinės sąjungos, anksčiau kalėjimo vadovybė leisdavo šiai smurtautojai laisvai, be pareigūnių palydos lankytis pas medikę, kurią ji grasino užmušti, ir jau buvo už tai nubausta 60 eurų administracine bauda. Šios nuteistoji nesumokėjo, nes neturi pinigų.
„Juk jie vargšai, aiškina mums vadovai. Bet ar mes ne vargšai, jei leidžiama mus įžeidinėti, žeminti, mums grasinti? Kai pamato, kad gali būti nubausti, nuteistieji tuoj pat tampa mandagūs. Koks gali būti jų perauklėjimas, jei čia toleruojamas toks elgesys, kuris nėra toleruojamas laisvėje?“– „Solidarumo“ pranešime cituojama nukentėjusioji.
Anot jos, grasinimų ir įžeidinėjimų kalėjime dirbantys medikai sulaukia kasdien.
„Dažniausiai nuteistieji reikalauja įvairių psichotropinių vaistų. Bet nebūtinai. Pavyzdžiui, gali pareikalauti antibiotikų, nors gydymui jų nereikia. O negavę pradeda įžeidinėti, žeminti ir gąsdinti. Ar galite įsivaizduoti, kad į polikliniką atėjęs pacientas nurodinėtų gydytojui, kaip turi gydyti, kokius vaistus išrašyti, o neįvykdžius reikalavimų, smurtautų?“– sako medikė.
Keiksmų lavina
Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Vita Subačiūtė teigė, kad smurtas prieš medikus nėra nauja problema.
Nors fiziniai išpuoliai reti, užgauliojimai, keiksmažodžiai ir grasinimai, anot pašnekovė, darbo kasdienybė.
Pasak jos, darbuotojų trūkumas ir mažesni atlyginimai nei laisvėje dirbančių kolegų jau daugelį metų atbaido medikus nuo darbo kalėjimuose, o toleruojamas smurtas tik dar labiau gilina problemą.
„Smurtiniai atvejai, kai panaudojama jėga prieš mediką, tikrai reti. Bet užgauliojimai ir keiksmai, nukreipti į darbuotojus, mūsų darbo kasdienybė“, – teigė V. Subačiūtė.
Anot jos, dažniausiai smurtas liejasi vakarais, kai darbo vietoje budėti lieka tik vienas medikas. Dažnai nuteistieji ateina nelydimi pareigūnų.
Ypač kenčia psichiatrai, kurių tiesiog reikalaujama paskirti psichotropinių medžiagų turinčių medikamentų.
„Ypač vakarais nuteistieji pradeda reikalauti gydytojo nepaskirtų vaistų. Jų negavus, pasipila keiksmų lavina. Kasdien susiduriame su užgauliojimais, nes negalime jiems duoti tai, ko reikalaujama“, – apie savo darbo kasdienybę pasakojo V. Subačiūtė.
Trūksta prižiūrėtojų
Anot „Solidarumas“ pirmininkės, naivu būtų tikėti, kad nuteistieji pasikeistų.
Jos nuomone, geriausia išeitis būtų nuolat prie medikų budintys pareigūnai.
Tačiau visose įkalinimo įstaigose trūkstant pareigūnų, įgyvendinti šią priemonę, pripažįsta V. Subačiūtė, tiesiog neįmanoma.
Prižiūrėtojai visada būna, kai dalijamas metadonas (preparatas priklausomybei nuo heroino gydyti bei ūminiam ar lėtiniam skausmui malšinti). Mat kaliniai žino įvairių gudrybių, kaip ši preparatą išsinešti jo neišgėrus, pavyzdžiui, į burną įsikiša vatos gabaliuką, o išėję jį išgręžia į kitą indelį.
„Aš šioje sistemoje dirbu 30 metų, tai tiek ir tęsiasi toks nuteistųjų elgesys. Jie tiesiog reikalauja to, kas galėtų juos apsvaiginti“, – sako V. Subačiūtė.
Profesinės sąjungos atstovės teigimu, Panevėžio kalėjime tik po slaugytojos užpuolimo procedūrų kabinete atsirado nešiojamosios saugumo priemonės, kad būtų galima iškviesti pareigūnus.
„Vilniaus kalėjime gal jau pora metų yra tokios saugos priemonės, o Panevėžio atsirado tik po šio įvykio. Vadinasi, saugumas darbo vietoje iš dalies priklauso ir nuo administracijos požiūrio“, – įsitikinusi V. Subačiūtė.
Užpuolimus vadina išimtiniais atvejais
Lietuvos kalėjimų tarnybos Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus „Sekundei“ raštu pateiktame komentare teigiama, kad asmenų grupė, su kuria dirba kalėjimų darbuotojai, yra sudėtinga, dauguma jų kovoja su įvairiomis priklausomybėmis ir jų pasekmėmis, turi kitų sveikatos sutrikimų.
„Kartais kalėjimuose įvyksta incidentų, kuriuos lemia tiek nuteistųjų, tiek darbuotojų elgesys – visi tokie atvejai yra kruopščiai nagrinėjami. Vienas iš jų įvyko 2025 m. lapkričio mėnesį Panevėžio kalėjime. Šio incidento metu nuteistoji netikėtai sudavė medicinos darbuotojai. Tokie atvejai, kai prieš darbuotoją panaudojama fizinė jėga, yra labai reti“, – patikino Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius.
„Pacientes pas medikus atlydi pareigūnai. Taip buvo ir šiuo atveju – pareigūnai buvo šalia, vaizdo registratoriai fiksavo įvykio aplinkybes. Į situaciją sureaguota nedelsiant ir ji operatyviai suvaldyta. Fizinio smurto atvejai prieš darbuotojus Panevėžio kalėjime yra reti ir nėra sisteminiai. Kiekvieną tokį įvykį vertiname labai atsakingai ir imamės priemonių darbuotojų saugumui stiprinti“, – akcentavo Panevėžio kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus viršininkas Edvardas Norvaišas.
Kaip informuoja Kalėjimų tarnyba, nukentėjusiai darbuotojai buvo suteiktas palaikymas, o į darbą jos pakeisti atvyko kolegė. Medikei grįžus į darbą, buvo organizuotas tikslinis įvykio aptarimas su Lietuvos kalėjimų tarnybos darbuotojais, vyriausiąja gydytoja, Saugumo koordinavimo ir kontrolės skyriaus bei Kriminalinės žvalgybos valdybos atstovais. Taip pat aptarta, kokias papildomas saugumo priemones galima įdiegti.
„Po situacijos analizės, be jau esamų stacionarių pagalbos mygtukų, šiuo metu papildomai naudojami ir mobilieji pavojaus pulteliai. Jie nėra privalomi, tačiau, darbuotojui paprašius, ši priemonė suteikiama“, – teigiama „Sekundei“ atsiųstame komentare.
Darbas nevilioja
Panevėžio kalėjime šiuo metu trūksta 11 proc. darbuotojų. Yra net 14 laisvų etatų, iš jų 6 – pirmosios grandies pareigūnų.
Kalėjimo pareigūnams privalomas Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (CMEK) patikrinimas.
„Vykdant atrankas į laisvas pareigybes Panevėžio kalėjime, sulaukiama daug pretendentų, tačiau apie 60 proc. kandidatų, sužinoję, kad reikia vykti į CMEK, atsisako toliau dalyvauti atrankoje arba negauna CMEK išvados, patvirtinančios galimybę eiti pareigas dėl sveikatos būklės. Šiuo metu dirbti Panevėžio kalėjime ieškoma šešių jaunesniųjų specialistų“, – komentavo Lietuvos kalėjimų tarnybos Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius.
