“Nuo senų laikų Panevėžyje šalia mokyklos augo eglutė. Kol dar buvo maža, ji dairydavosi į pirma-klasių langus ir kartu su jais mokydavosi raidžių. Paaugusi kasdien pasidomėdavo, ką veikia vyresnieji, keli iš jų vėl nusirašinėja. Visada pamojuodavo šakomis namo traukiantiems mokytojams ir mokyklą paliekantiems moksleiviams. Bet metai ėjo, eglutė užaugo, ir jos žvilgsnis vis dažniau nuklysdavo į miesto pusę, kur šurmuliavo šiek tiek kitoks, linksmesnis ir triukšmingesnis, gyvenimas. Kartais ją pasiekdavo pasakojimai tų, kurie po miesto linksmybių dūsaudami vėl sėsdavosi prie knygų. Bet eglutei to buvo negana. Jai norėjosi pačiai viską patirti, pamatyti, išgirsti…
Ir štai vieną tamsią naktį, kai visi saldžiai miegojo, eglutė ryžosi netikėtam žingsniui. Lėtai lėtai, braškėdama ir dūsaudama iš visų jėgų žengė pirmą žingsnį. Antrą. Trečią. Niekas nežino, kiek ji įdėjo pastangų. Ir niekas rytą nesuprato, kur dingo mokyklos eglutė ir jos amžinas pavėsis.
Tačiau paslaptis greitai išaiškėjo – kažkas pirmas ją pastebėjo tyliai miegančią – pavargusią, bet laimingą – miesto centre. Kadangi šventės jau buvo ant nosies, panevėžiečiai džiaugėsi, jog eglutė pas juos atkeliavo pati. Beliko tik ją pažadinti. Tačiau kaip?! Tačiau kas?” – tokiais lyriniais sakiniais balsas iš už kadro pradėjo šeštadienio vakare Kalėdų eglės, kurią miestui padovanojo “Saulėtekio” vidurinės mokyklos bendruomenė, pažadinimo iškilmes.
Plačiau skaitykite lapkričio 28 d. “Sekundėje”.
Zita Dobrovolskienė
tel. (8-686) 37249
A.Repšio nuotr.
