Krekenaviškė Rasa Družienė namuose pasistatė subtilią, elegantišką, o kartu ir čiulbančią Kalėdų eglę.
Ji išpuošta ne įprastais blizgančiais žaislais, o šiaudiniais angelais, žvaigždėmis, miniatiūriniais šiaudų sodais, paukščiais.
Tie lengvučiai, kone perregimi sparnuočiai, regis, net čiulba.
Jų neįmanoma neišgirsti gėrintis matematikos mokytojos darbą į kūrybą iškeitusios tautodailininkės kruopštumu ir išmone.
„Pripažinta, kad šiaudų sodai skleidžia gerą energiją, spinduliuoja ramybę, darną. Tą patį pasakyčiau ir apie šiaudinius eglutės žaisliukus. Juk ir paukštukas, ir angelėlis yra tų pačių sodų dalis“, – pabrėžia R. Družienė.
Anot jos, paukštis – dargi pagrindinis sodų elementas. Tai jis užpildo erdvę tarp Dangaus ir Žemės, o kartu ir kuria ryšį. Tie sparnuočiai – tarsi savotiški pranašai. Ne veltui apie besilaukiančias šeimas sakoma, kad jas aplankys gandrai. Sunerimstama, kai paukštis atsitrenkia į lango stiklą, negeras jausmas persmelkia radus negyvą paukštį.
„O sutupdyti du balandėliai byloja apie jaunų žmonių ryšį, simbolizuoja tuoktuves“, – šypsosi R. Družienė.
Ji ir pati saugo šiaudinį sodą, gautą dovanų per savo vestuves. Tame sode – du čiulbuonėliai paukštukai.
R. Družienės rankose gimsta ir šiaudiniai angelai – su sparnais ir dargi supintomis aureolėmis, žyminčiomis jų nežemišką prigimtį.
Rasa teigia neabejojanti, kad kiekvienas turime po angelą sargą, o visai tikėtina, kad sergsti mus jau į Amžinybę išėję artimieji.
Visą straipsnį skaitykite gruodžio 13 dienos (penktadienio) „Sekundės“ laikraštyje. Prenumeruoti galite https://prenumerata.sekunde.lt/ – yra ir PDF formatu.
