Kaip suprasti, kad katė susirgo: pagrindiniai simptomai, kurių negalima ignoruoti

Katės moka slėpti skausmą ir silpnumą geriau nei dauguma gyvūnų. Tai yra jų senovinis gynybos būdas: laukinėje gamtoje pastebima liga reiškia pažeidžiamumą.

Dėl šios priežasties naminiai gyvūnai dažnai atrodo žvalūs net ir tada, kai jiems skauda.

Šeimininkams atrodo, kad viskas gerai, kol gyvūno būklė netampa labai rimta.

Tačiau jei žinote esminius signalus, galite pastebėti problemą daug anksčiau ir laiku suteikti pagalbą.

Toliau pateikiami svarbiausi požymiai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį, taip pat reti, bet patikimi faktai apie kačių elgseną.

Kodėl katė ėmė blogai ėsti arba daug gerti

Staigus apetito padidėjimas arba sumažėjimas – vienas iš pirmųjų nerimą keliančių signalų. Padidėjęs apetitas gali atsirasti dėl diabeto, hipertirozės ar virškinamojo trakto problemų. Atsisakymas ėsti dažniau susijęs su pykinimu, karščiavimu, dantų skausmu ar uždegimu. Jei katė apskritai nustoja ėsti – tai priežastis skubiai kreiptis apžiūrai.

Padidėjęs troškulys taip pat signalizuoja apie galimas inkstų, endokrininės sistemos problemas ar diabetą. Katėms iš prigimties troškulio pojūtis yra sumažėjęs, nes jų protėviai vandenį gaudavo iš medžiojamo grobio. Todėl, jei jūsų katė staiga pradėjo gerti daugiau, itin svarbu tai pastebėti, nelaukti ir kreiptis į specialistą.

Kodėl katė keistai miaukia arba vengia kraiko dėžutės

Neįprastas miaukimas gali būti skausmo, nerimo ar su amžiumi susijusių pokyčių ženklas. Jei jūsų katė miaukia dažniau nei įprastai arba miaukia kitaip, ji gali bandyti pranešti jums apie fizinį ar emocinį diskomfortą. Senesniems gyvūnams gali išsivystyti kognityvinė disfunkcija (senatvinė silpnaprotystė), dėl kurios jie pradeda „kalbėtis“ dažniau.

Problemos su kraiko dėžute – vienas iš ryškiausių ligos požymių. Jei katė nustojo šlapintis arba pradėjo eiti į kitas vietas, galimi uždegimai, infekcijos ar net pavojingas šlaplės užsikimšimas dėl susidariusių druskų ar akmenų.

Taip pat katė gali vengti kraiko dėžutės, jei ją asocijuoja su skausmu, pavyzdžiui, skausmingo šlapinimosi ar apsunkinto tuštinimosi metu. Barti gyvūno tokiose situacijose jokiu būdu negalima, reikia jį stebėti ir kreiptis… taip, taip, pas tą patį veterinarą. Beje, ar žinote, kiek kraiko dėžučių turėtų būti namuose?

Vėmimas, viduriavimas ir kailio problemos: kada laikas pas veterinarą

Vėmimą ar viduriavimą gali sukelti žarnyno parazitai, bakterinės ar virusinės infekcijos, alergijos, pankreatitas, vėžys, kepenų, inkstų, kasos, žarnyno ligos ir net stresas. Vidurių užkietėjimas taip pat gali sukelti vėmimą ir nedidelio kiekio skystų išmatų išskyrimą. Būtina išsiaiškinti priežastį ir pašalinti tiek ją, tiek simptomus, nes priešingu atveju tai stipriai alina organizmą. Kur tai daryti, tikriausiai jau supratote.

Kailio būklės ir priežiūros pokyčiai taip pat daug pasako apie sveikatą. Katės gali laižyti pilvą, jaučiant skausmą ar nerimą, arba atvirkščiai – nustoti savimi rūpintis, jei turi sąnarių problemų, antsvorio ar jaučia skausmą burnoje. Kai gyvūnas serga, kailio būklė pastebimai pablogėja: jis tampa netvarkingas, nebe toks malonus liesti kaip anksčiau, nustoja būti vientisas ir glotnus bei susivelia „į varveklius“.

Pastebimai sumažėjęs aktyvumas taip pat yra rodiklis, o jo priežastys gali būti įvairios: nuo skaudančių sąnarių iki išsekimo būklės dėl inkstų ligų, vidurių užkietėjimo, vėžio ir daug kitų.

Pasikeitusi snukio išraiška: nuolat atrodo piktas, nepatenkintas, surauktas – tai gali liudyti apie lėtinius skausmus, kuriuos katė nuolat kenčia, nors gali būti tokia pat meili ir murkianti.

Jei jūsų katės nosis nuolat blyški ir sausa – tai taip pat ženklas, kad su sveikata kažkas negerai. Ir nors daugelis (net veterinarijos klinikose) nekreipia dėmesio į šį simptomą – tai veikiantis indikatorius!

Nemalonus kvapas iš burnos – taip pat ne nekaltas smulkmena. Jis susijęs ne tik su burnos ertmės ligomis (ėduonimi, dantų akmenimis, gingivitu, stomatitu, danties abscesu, naujais dariniais ar augliais burnoje), bet ir su inkstų veiklos sutrikimais ar diabetu.

Reguliarus dantų valymas yra reali profilaktika. Čia yra daugybė variantų: nuo specialių pastų, šepetėlių ir gelių iki dantų valymo pas veterinarą (mechaninio ar ultragarsinio) užleistais atvejais; taip pat yra ir specialių pašarų, padedančių išsivalyti augintinio dantukus.

Jūsų ūsuoto-uodeguoto draugo sveikata yra jūsų rankose, ja negalima apleisti. Katės gali tyliai kentėti skausmą, nes kalbėti žmogiškai jos nemoka. Laiku pastebėti simptomai padės susidoroti su problema greičiau ir paprasčiau, o užleista liga taps lėtine arba pasieks negrįžtamą tašką.

Bendrinti šį straipsnį

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

- Advertisement -
Ad image
- Advertisement -
Ad image