Kaip pasakyti „ne“ artimajam, kai jis prašo paskolinti? Ribos tarp pagalbos ir savisaugos

Pasakyti „ne“ artimajam yra gana sunku, ypač kai prašymas susijęs su pinigais. Viena vertus, dažnai norisi padėti mylimiems asmenims ir parodyti rūpestį. Kita vertus, toks sprendimas gali pakenkti paties žmogaus finansiniam stabilumui ar tarpusavio santykiams. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip atpažinti ribą tarp pagalbos ir savisaugos, kodėl pasakyti „ne“ dažnai taip sunku bei kokie būdai gali padėti tai padaryti. 

Psichologiniai „ne“ aspektai

Pasakyti „ne“ artimajam dažnai sunku ne dėl konkrečios situacijos, bet dėl turimų įsitikinimų. Daugelis mūsų jau vaikystėje buvo mokomi, kad „geri žmonės padeda kitiems“, todėl prašymas paskolinti pinigų sukelia tam tikrą vidinį konfliktą tarp noro išlikti „geru“ ir savęs saugojimo. Artimi ryšiai kuria dar didesnį emocinį spaudimą, nes atsisakymas padėti tartum reiškia nepakankamą meilę ir rūpestį. Taigi, kai mylimas žmogus prašo paskolinti pinigų, dažnai susiduriama su atsakomybės už kito gerovę jausmu, net jei tai viršija paties skolinančiojo galimybių ribas. Tai ypač būdinga šeimose, kur pagalba laikoma nerašyta taisykle, o ribos tarp „mano“ ir „tavo“ beveik neegzistuoja. Finansiniai prašymai dažnai taip pat iškelia sudėtingas galios temas. Tas, kuris duoda, įgyja kontrolės jausmą, o prašantysis gali susidurti su gėda ar menkavertiškumu. Šios emocijos stipriai keičia santykių dinamiką. 

Ribos tarp pagalbos ir savisaugos

Svarbu prisiminti, kad ribų brėžimas tikrai nėra atstūmimas – tai tam tikra savisaugos forma. Kai pagalba kitiems tampa įsipareigojimu, kurį asmuo vykdo iš baimės, kaltės ar spaudimo, ji praranda bet kokią moralinę vertę ir tampa kenkimu sau. Asmeninės ribos yra ypač svarbios, kai kalba pasisuka apie sistemingą pagalbą. Jei žmogus nuolat prašo pinigų ir neieško sprendimų, paskola nebe padeda, o palaiko tas pačias problemas. Tokiu atveju pasakyti „ne“ tikrai nėra egoizmas – tai vienas iš būdų neįtvirtinti žalingo elgesio. 

Svarbu aptarti ir ekonominį aspektą. Kiekvienas paskolinimas reiškia atsisakymą investuoti į savo ateitį, saugumą ar net artimuosius, kurie tikrai priklauso nuo jūsų (pvz., vaikus). Pagalba kitiems niekada neturi būti didesnė už realias galimybes. Be to, skolindami jokiu būdu neatiduokite visų turimų santaupų. Geriausia, kad finansinė parama artimiesiems būtų aiškiai apibrėžta. Būtinai aptarkite konkrečią sumą, grąžinimo sąlygas ir panašius aspektus. Neapibrėžtumas gali sukelti nesusikalbėjimą, kuris prives prie tarpusavio nesutarimų. 

Kaip išmokti pasakyti „ne“?

Atsisakyti skolinti artimam žmogui gali būti nelengva. Emocinis spaudimas, kaltės jausmas ir baimė sugriauti santykius dažnai verčia sutikti padėti, net jeigu viduje juntame prieštaravimą. Tačiau, kaip jau aptarėme kiek anksčiau, pagalba be ribų gali pakenkti tiek jums, tiek žmonėms, kuriems padedate. Dalijamės keliais patarimais, kurie padės pasakyti „ne“:

• Kalbėkite be užuolankų. Vietoje miglotų atsakymų, pvz., „nežinau“ ar „matysim“, aiškiai pasakykite žmogui, kad pinigų paskolinti negalite. Tokiu būdu nepaliksite vietos spaudimui ir neteisingiems asmens lūkesčiams.
• Pernelyg daug nesiteisinkite. Kuo daugiau priežasčių vardysite, kodėl padėti negalite, tuo labiau pažeidžiamas manipuliacijoms atrodysite. 
• Išlaikykite ramybę. Neleiskite emocijoms peraugti į ginčą. Tvirtas, ramus, tačiau gana draugiškas tonas parodo, kad jūsų sprendimas yra galutinis.
• Neskubėkite atsakyti. Jeigu prašymas užklupo netikėtai, paprašykite leisti pagalvoti. Tai apsaugos nuo impulsyvaus sutikimo.
• Pasiūlykite padėti kitaip. Jei norite parodyti rūpestį, galite padėti surasti kitą išeitį be pinigų skolinimo.
• Atskirkite emocijas nuo tikrojo sprendimo. Prieš atsakydami, pabandykite atskirti, ar noras padėti kyla iš empatijos artimajam, ar iš kaltės jausmo. 
• Neleiskite skolinimui tapti įpročiu. Jei žmogus į jus kreipiasi dažnai, sustabdykite šį skolinimo modelį dar prieš jam įsitvirtinant. Vieną kartą atsisakyti yra gerokai lengviau nei nutraukti susiformavusį įprotį vėliau. 
• Nuolat priminkite sau savo ribas. Jūsų finansinis stabilumas yra jūsų atsakomybė. Nepamirškite, kad padėti kitiems nereiškia rizikuoti savo finansais.

Ką daryti, jei artimas žmogus vis tiek supyko?

Pasakius „ne“ galima susidurti su artimo žmogaus įsižeidimu, nusivylimu ar net bandymu jus paveikti per kaltės jausmą. Šioje stadijoje svarbu išlaikyti ramybę ir nepasiduoti spaudimui keisti sprendimo. Atsisakymas paskolinti dažnai iškelia paslėptas santykių problemas, susijusias su lūkesčiais ir ribomis. Jei žmogus jūsų „ne“ suvokia kaip išdavystę, verta pasikalbėti ne apie pinigus, o tarpusavio pasitikėjimą.

Bet kokiu atveju, priimkite faktą, kad kito asmens reakcijos kontroliuoti negalite. Svarbiausia išlaikyti ramybę ir pagarbą. Jeigu žmogus supyksta – tai jo atsakomybė. Kita vertus, naudinga iš anksto apsvarstyti galimas artimojo reakcijas ir joms pasiruošti. Pvz., jei žmogus kuriam laikui atsitraukia, priimkite tai ir leiskite jam apdoroti situaciją savu tempu. Jei asmuo grįžta su naujais prašymais, dar kartą priminkite, kad jūsų sprendimas yra galutinis. Jei tokios situacijos nuolat kartojasi ir kelia įtampą, apsvarstykite laikiną kontakto su žmogumi nutraukimą arba sutarkite, kad finansinės temos daugiau nebebus aptarinėjamos. 

Deja, jeigu artimajam pinigus vis tiek paskolinote, o jis jų grąžinti nesutinka, tikėtina, kad jums prireiks profesionalų pagalbos. Galima apsvarstyti skolų išieškojimo paslaugą. Pvz., „Legal Balance“ įmonė itin greitai įvertina skolos atgavimo galimybes ir ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nemokamai pateikia jums pasiūlymą. Tai puikus pasirinkimas, jeigu nė neįsivaizduojate skolos atgavimo galimybių ir ieškote pagalbos iš aplinkinių.