Vyriausybėje ketvirtadienį pristatytas 2026 m. valstybės biudžeto projektas. Numatoma, kad vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu didės iki 810 eurų, gynybai žadama skirti 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Vyriausybė nusprendė kartu su biudžeto projektu Seimui siūlyti 115 eurų didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 1153 eurų prieš mokesčius, o minimalų valandinį atlyginimą (MVA) didinti iki 7,05 euro „ant popieriaus“ – abu šie skaičiai augtų 11,1 proc.
Dėl tokio sprendimo Vyriausybė tarėsi su profsąjungomis bei socialiniais partneriais Trišalėje taryboje.
Seimui priėmus pakeitimus, MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis 2026 metais siektų 47,7 proc.
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), taikant 2025 m. maksimaliai taikytiną neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), MMA uždirbančiųjų pajamos, atskaičiavus mokesčius, kitąmet padidėtų 59 eurais ir siektų 836 eurus.
Finansų ministerijos skaičiavimais, pasiūlymui įgyvendinti reikės apie 43,6 mln. eurų. Iš jų, darbo užmokesčiui nekvalifikuotiems darbuotojams biudžetiniame sektoriuje reikės 38 mln. eurų, kitoms reikmėms (socialiniam draudimui meno kūrėjų ir valstybės lėšomis draudžiamų) – 5,6 mln. eurų.
Šiuo metu galiojanti nustatyta MMA siekia 1038 eurus, MVA – 6,35 euro prieš mokesčius.
Vyriausybės duomenimis, 2025 m. liepos mėn. buvo apie 120,6 tūkst. darbuotojų, gaunančių MMA ir mažiau. Biudžetinėse įstaigose tokių darbuotojų buvo apie 13,2 tūkst.
Ateinančių metų biudžeto pajamos augs 16,8 proc. iki 21 mlrd. eurų, išlaidos – 18,9 proc. iki 27,5 mlrd. eurų – šios sumos augs atitinkamai 3 mlrd. ir 4,36 mlrd. eurų, lyginant su 2025-ųjų biudžetu.
Tai numatyta Finansų ministerijos registruotame projekte – jam ketvirtadienio posėdyje pritarė Vyriausybė.
Numatomas valstybės biudžeto deficitas 2026 m. sieks 2,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), valdžios sektoriaus skola augs maždaug 5 proc. ir sudarys 45,1 proc. nuo BVP.
Šiemet ji siekia 39,9 proc. nuo BVP ir vėlesniais metais toliau augs – 2027 m. sieks 48,5 proc. nuo BVP, 2028 m. – 50,1 proc. nuo BVP.
Pagal Ministrų kabineto jau patvirtintą nutarimą, grynosios valstybės išlaidos kitąmet augs 5,2 proc. (2,39 mlrd. eurų).
2027 m. išlaidų augimas sieks 4,8 proc. (1,92 mlrd. eurų), 2028 m. – 4,5 proc. (1,86 mlrd.).
Pagal nustatytus Mastrichto kriterijus, Lietuvos biudžeto deficitas negali viršyti 3 proc. nuo BVP, o valstybės skola – 60 proc. nuo BVP.
Iš viso kitais metais valstybei skolai aptarnauti planuojama skirti 800 mln. eurų (arba 1 proc. BVP), 2027 m. – 1 mlrd. eurų (1,1 proc.), 2028 m. – daugiau nei 1 mlrd. eurų (1,2 proc. BVP).
Šiemet valstybės skolos aptarnavimo išlaidos, skaičiuojama, sieks beveik 600 mln. eurų.
Tarptautinėse rinkose kitais metais planuojama skolintis apie 10 mlrd. eurų, šiemet tam skirta apie 7 mlrd. eurų.
Daugiausia pajamų kitais metais numatoma surinkti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – 7,54 mlrd. eurų (35,9 proc.), dalį pajamų (18,9 proc.) – iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM), šios lėšos sieks 3,98 mlrd. eurų, iš akcizų – 2,28 mlrd. eurų (10,8 proc.), iš pelno mokesčio – 2,24 mlrd. eurų (10,7 proc.)
Iš Europos Sąjungos (ES) ir kitų finansinių paramos lėšų – 3,68 mlrd. eurų pajamų (17,5 proc.).
Išlaidas kitais metais labiausiai augins automatiškai indeksuojami biudžeto įsipareigojimai, pavyzdžiui, pensijų, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimui.
Pensijų ir kitų išmokų indeksavimui skiriami 388,4 mln. eurų, švietimo sektoriui, mokytojų atlyginimams kelti (nustatytas didinimas nuo rugsėjo) – 146,3 mln. eurų, socialinės paramos išmokų ir kitiems baziniams dydžiams didinti – 94,5 mln. eurų, valstybės lėšomis draudžiamų gyventojų draudimui (PSD įmokoms) – 97,1 mln. eurų.
Dar 175,5 mln. eurų bus skirta augančios skolos valdymo išlaidoms, 107,6 mln. eurų – Lietuvos įmokos į ES biudžetą.
Neįskaitant ES pajamų, valstybės biudžeto pajamos kitais metais sudarys 17,3 mlrd. eurų, išlaidos – 23,5 mlrd. eurų.
Gynybai finansuoti – 5,38 proc. nuo BVP
Tarp pagrindinių biudžeto prioritetų – didinamas gynybos finansavimas: kitais metais krašto apsaugai bus skiriama 5,38 proc. nuo BVP arba 4,79 mlrd. eurų.
„Gynybos finansavimas beveik dvigubinamas – 1,5 mlrd. eurų didėja ir pasiekia beveik 4,9 mlrd. eurų, išties labai spartus augimas“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Dalį Krašto apsaugos ministerijai (KAM) skiriamų asignavimų 2026-aisiais sudarys Valstybės gynybos fondo pajamos – 700,3 mln. eurų.
2027 m. gynybos finansavimas numatytas 5,28 proc. nuo BVP (4,94 mlrd. eurų, iš jų 924 mln. – gynybos fondo), 2028 m. – 5,01 proc. nuo BVP (4,94 mlrd. eurų, gynybos fondo – 956,1 mln. eurų.)
Šiais metais gynybos finansavimas siekia virš 4 proc. nuo BVP.
Lietuva iki 2030-ųjų gynybai įsipareigojo skirti po 5-6 proc. BVP – tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė šį sausį.
Per artimiausius metus surinkti papildomus 10-12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.
Didėja finansavimas keliams, fonde – beveik 200 mln. eurų
Pagal Seimo sprendimą, kitąmet pradeda veiki Valstybės kelių fondas, kurio finansavimas 2026-aisiais sieks 178,8 mln eurų.
Valstybės biudžete numatyta keliams kitais metais skirti iš viso 815,5 mln. eurų – iš jų Kelių priežiūros ir
plėtros programa (KPPP) sudaro 436,6 mln. eurų, ES finansinė parama – 200,1 mln. eurų (šiemet skirta 161,2 mln. eurų).
Lyginant su šiemet skirtu finansavimu, kitais metais KPPP skiriama 126,8 mln. eurų mažiau (2025 m. – 563,4 mln. eurų).
Savivaldybių keliams skiriama 206,4 mln. eurų iš KPPP lėšų, taip pat papildomai numatyta dar 48 mln. eurų, o kariniam mobilumui perskirstoma 99,6 mln. eurų ES lėšų.
Planuojama, kad pradėjus veikti elektroninei rinkliavos sistemai – e-tollingui – nuo 2027 m. kasmet bus surenkama po 200 mln. eurų.
Seimo posėdžių salę valstybės biudžeto projektas pasieks kitą savaitę.
Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.
